„Antanas į savo darbus labai daug šilumos įdėdavo. Ne kartą rašė, kad jam visada labai sunku su savo darbu atsisveikinti,“ – apie brolio kūrybą pasakoja Birutė Turauskienė. – „Pirmiausia jis susigyvendavo su medžiaga, kad vienas kitą pajustų. Paskui – atsiduodavo medžiagai. Prisimenu, kartą pasakojo jis apie „Retežio” sukūrimą. Sakėsi, kad tada, kai tą darbą kūręs, prisiminęs mamos ratelį. Jai brolis buvo padaręs labai gražią verpstę ir smeigtuką, prie kurio buvo pritvirtinta grandinėlė. Kai mama verpdavo, grandinėlė judėdavo.“

Antanas Mončys „Begalinis“ (1970 m.). Kęstučio Stoškaus / A. Mončio namų-muziejaus nuotrauka

„Dirbau kaip pašėlęs, nei valgyti, nei miegoti benorėjau. Rodos, net iškritusius spalius matau. Viskas taip vieningai susijungė”, – laiške seseriai apie skulptūros sukūrimą rašė Antanas.

Meno socialumo aspektą suliedamas su ankstyvosiomis savo gyvenimo patirtimis, Mončys reiškė sudėtinėmis skulptūromis, kurių komponentai, skobiant medį, paliekami sujungti. Skulptūros dalių neįmanoma atskirti. Tuometinių Paryžiaus menininkų modernistų kontekste Mončys skulptūros formos unikalumu (ji gerokai skyrėsi nuo labiau romantinių, tradicinių kitų lietuvių menininkų kūrinių) kūrė fenomenologinį santykį, nepaneigiantį giliosios lietuviškumo patirties, siekiančios ne lietuviškąjį kaimą, o senąjį pagonybės tikėjimą (Mončys yra ir kaukių autorius, be to, domėjosi Afrikos tautų skulptūra), ir loginį struktūrinį pagrindą teigiantį kūrybingumą. Sudėtinės skulptūros pagal lingvistinę analogiją būtų galimos interpretuoti kaip plastinės kalbos vienetai. Beveik visą savo kaip skulptoriaus karjerą praleidęs vienatvėje, Mončys buvo egzistencialistinio meno kūrinio reikšmės ir prasmės ieškotojas. Tai, kas jo skulptūroje individualu, yra visuotina žmogiškosios prigimties bendrumo. – Meno kritikas Ramūnas ČIČELIS

Visą meno kritiko Ramūno ČIČELIO straipsnį „Daikto forma“ publikuotą 2015 m. Kultūropolis svetainėje rasite ČIA.

„Antano draugai pasakojo: pamatys kur nuvirtusį didelį medį, ir skambina jam: „Antanai, radom tau medį“. Taip ir „Motinai“ medis atsirado, iš jo bičiulio Pjero miško“, – prisimena B. Turauskienė.

Daugiau apie Čiurlionio namuose eksponuojamą A. Mončio parodą skaitykite ČIA.