Ričardo Dailidės fotodokumentikos paroda „Iš praeities atgimstantys...(1974–1994 m.)“

         Šis R. Dailidės fotografijų ciklas yra skirtas pateikti įspūdžius, priminimus, dokumentinius liudijimus iš savo pastebėjimų, savo fiksavimų, savų pasibuvimų. Savi pastebėjimai, tai savas, asmeniškas fotografo santykis  su M. K. Čiurlioniu. O tokios savos fiksacijos, tai fiksacijos iš savo matymo taško, iš savo M. K. Čiurlionio poveikio taško. Įspūdžiai čia neužstoja esaties  konkretumo ir faktiškumo, nekuria tai ir nereikalingų alternatyvų. Fotografo žvilgsnis nėra čia navigatorius. Daug svarbesnės čia yra pačios neįkyrios, neemocingos įžvalgos. Įžvalgos čia matyt yra simbolinės įžvalgos paieška. Paieška pačio čiurlioniško mąstymo ir santykio, atviro ir išsiplečiančio santykio, jungiančio vaizdus ir garsus, jungiančio kalbą ir viziją.

         Parodos darbų ciklo visuma, tai menamų ir išlikusiu savo liudijimuose vietų, vietovių, erdvių atšvaitai. Tylios ir iškalbingos šviesos atšvaitai daugybėje su įžymiu menininku susijusių vietų. Todėl čia tiek daug atspindžio, daug šviesos blyksnio darbo. O toks šviesos blyksnio darbas, tai ir nušvitimo, suvokimo  darbas. Vizualiniuose liudijimuose konkreti vieta ima staiga mirksėti, blyksėti, teikti muzikinio ritmo sąsajas ar užuominas. Tose sąsajose ir ritminėse užuominose daug palaikymo, pritarimo intrigos.

         Laiko išbandymus išlaikę vizualiniai įspūdžiai šioje fotografijoje veda į aplinką, į vietą, į apsuptį kur menamas pats M. K. Čiurlionis. Bet tai nėra visapusiška chronologija, tai greičiau menininko fotografo parafrazė. Parafrazė liudijanti svarbias menininko buvimo Lietuvoje vietas. Atrama yra gimtosios vietos, su muzikine veikla susijusios vietos. Iš muziejinės aplinkos mus veda tolyn veda begalės analoginių sąsajų, vingių į jau istorinėms tapusias vietas. Žanriniu požiūriu tai reportažai, improvizaciniai reportažai iš dabarties vietos, iš jau dabar pakitusios dabarties į išliekančią atmintį. Nėra tai griežtai pabrėžiamas pats memorialumas, bet visi akcentai suteikiami apsupties išraiškoms.        

         Čia daug menininkų lankančių šias vietas. Autorius čia leidžia prabilti menininkams apie šį didį menininką. Be ypatingo patoso, santūriomis, bet sodriomis intonacijomis, besišypsančiomis, pakiliomis išraiškomis. Taip menininkai kalbasi su M. K. Čiurlioniu jo būtose, jo gyventose, jo lankytose vietose. Juk norint iš tiesų menininką pažinti reikia pačiam apsilankyti jo vietose. O tos jo vietos kupinos ne tik grynai istorinės atminties, jos yra kupinos gyvosios estetizuotos dabarties. Čia skleidžiasi ne tik autentiška genijaus vietos savastis, čia prabyla išraiškingos detalės. Sąveikų detalės tarp pašnekovų rankų gestų, lūpų judesio, akių krypties ir medžių šakų lanksto, kamieno vingiuotos linijos. Yra čia ir žaisminga linijų ritminė sąveika tarp horizontalės ir vertikalės. Ir tai tarsi pašnekesio, diskusijos numanoma tonacija.

            Tokiame dokumetuojančiame liudijime fotografas neįveda fotografijų suvokėjo į patį įspūdžių įkarštį, nerodo kulminacijų ar nekuria iš to euforijų. Tai tarsi tylus, kuklus, reportažine nuošale paremtas pasakojimas. Kokia yra tokio pasakojimo esmė ir kokia tokio reportažo privilegija? Leisti prabilti patiems menininkams, jų gestams, jų judesiams leisti liudyti genijaus įtaką ir poveikį. Meną kuria patys menininkai, menininkus liudija jų gestų raiška ir jų gestų kryptys.

            Štai pokalbio nuotrupoje pro duris išeina poetas Henrikas Nagys. Gija pašnekesio, gija poetinės šnekos, pokalbio tąsos. O štai ciklas Algimanto Švėgždos tapybinių etiudų, jo charakteringų, nesupainiojamų judesių visumoje. Jis čia tapo garsiąsias Čiurlionio obelis. Apimtas susikaupimo ir nugrimzdimo į save, į savo darbą. Jis nepozuoja, jis savo judesiais intonuoja, pritaria vietovės ritmui. Valerijos Čiurlionytės-Karužienės ir Gabrieliaus Žemkalnio-Landsbergio įtaigus ir nepaliaujamas, nepertraukiamas pašnekesys gyvos aplinkos apsuptyje. Sigitas Geda poetinio atotrūkio ar pauzės akivaizdoje. Augustinas Savickas savo išraiškos uždarume, Edmundas Arbas savoje elegancijoje. Muziejininko Adalberto Nedzelskio liudijantis ir atidoje pašnekovus apklausiantis žvilgsnis.

Jurgis Dieliautas

Paroda vyks 2019.11.05 – 2020.01.03

Parodos atidarymas 2019.11.05  18 val.

Parodos atidaryme dalyvaus:

Prof. Vytautas Landsbergis

Prof. Juozas Galkus

Pianistas Povilas Jaraminas

Daugiau informacijos apie parodą skaitykite ČIA.