2020 03 03 - 2020 05 07
10:00 - 16:00
MENINIAI PASISVEIKINIMAI:
Antano Mončio (1921–1993) kūriniai M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje
Paroda veiks 2020 m. kovo 3 – gegužės 7 d. (daugiau apie parodos eksponavimo laiko pratęsimą skaitykite ČIA).
Parodos atidarymas 2020 m. kovo 3 d., 18 val
Garsaus lietuvių išeivijos skulptoriaus Antano Mončio gyvenime pats likimas jam pasiūlė ankstyvą progą „meniniam pasisveikinimui“ su Čiurlioniu: 1946 metais, būdamas karo pabėgėliu, jis tapo M. K. Čiurlionio ansamblio, įsikūrusio netoli Tiubingeno, nariu. Šoko, grojo dūdele, dainavo. Prancūzų zonoje įsikūrusioje Freiburgo dailės ir amatų mokykloje prasidėjo ir jo meninio augimo kelias, greitai atvedęs iki Paryžiaus ir XX amžiaus skulptūros legendos Osipo Zadkine studijos. Talentingas žemaitis greitai užkariavo meno kritikos ir profesionalų kolegų dėmesį bei pasitikėjimą: bendravo su žinomu meno kritiku, būsimu Guggenheimo muziejaus parodų kuratoriumi Edwardu F.Fry, dirbo su Marku Šagalu, broliais dvyniais Joëliu ir Janu Marteliais, dizaineriu Francis Turbiliu, dalyvavo parodose su XX amžiaus modernizmo klasikais Hansu Arpu, Jeanu Pauliu Laurensu, Maxu Ernstu, Alexandru Calderiu ir kt. Išvaizdus žemaitis tapo Jano Martelio žentu, vedė jo dukrą Florence. Praeito šimtmečio 3 – 4 deš. Europoje išgarsėjusių skulptorių dvynių Martelių namas – studija Paryžiuje, kurią 1927 m. suprojektavo Robertas Mallet-Stevensas, broliams leidus, tapo nedidelės Paryžiaus lietuvių bendruomenės kultūrinio bendravimo vieta: čia repetuodavo Mončio 1953 metais suburtas lietuvių tautinių šokių kolektyvas, rateliuose sukosi Perkūnas Liutkus, Ričardas Bačkis, Ugnė Karvelis, Masiulių ir Klimų šeimos, iš JAV ir Kanados atvykę lietuviai studentai, keletas draugų prncūzų, žinoma, ir Antanas su Florence… Meniniai pasisveikinimai pavirto tarptautiniais.
Mončio kūrinių paroda Čiurlionio namuose yra nedidelis, bet svarbus priminimas, kad meno kryžkelėse dažnai įvyksta įstabių susitikimų, menininkai „paduoda“ vienas kitam ranką net ir būdami nutolę laike bei erdvėje. Suveda kūryba, nepakartojama talentų prigimtis. „Lietuva mane nutašė, o Paryžius nušlifavo…“ – taip kartodavo Antanas, kai užeidavo kalba apie Paryžiaus mokyklą, įtakas, jį dominusius meno pavyzdžius. Nors jo kūriniuose atrandi daug sąšaukų su XX amžiaus moderniojo meno įvairiomis stilistinėmis atšakomis, bet nugali autentiškoji prigimtis, Žemaitijos dvasia tarp banguojančių linijų ir formų. Ramus ir lėtakalbis, nedaugžodžiaujantis skulptorius turėjo išpuoselėtą stiliaus jauseną ir improvizacijos dovaną, Paryžiaus aplinkoje suvešėjo formų elegancija ir žaismingumas, atsivėrė improvizacijos ir vaizduotės šaltiniai. Ką jis ir ant ko bepiešdavo ar liedavo akvareles – kartono skiaučių, pakuočių, senų bloknotų, kalendorių, laikraščių atplaišų – susiliedavo į keistą ir mįslingą linijų, nutekėjusio dažo, vandeningos dėmės derinius. Jo ranka, pasidavusi vaizduotei ir žaismei, siurrealistiniais motyvais išmargino nuolat prancūziškai skaitytas Oskaro Milašiaus „Lietuviškas pasakas“ (1972).
Antano Mončio meninis palikimas yra ypač gausus ir įvairus: medžio ir metalo skulptūros, keramika, taikomoji dailė, baldai, piešiniai, koliažai, kaukės, papuošalai, moliniai švilpiai, memorialiniai paminklai, iškabos. Kūriniai pasklidę įvairiose šalyse (Prancūzija, Vokietija, Belgija, Anglija, Italija, Australija, Alžyras, Kanada ir kt.), patekę į privačias kolekcijas (ypač turtinga yra Florence Penè-Rosenberg kolekcija JAV). Prancūzijoje, prie Atlanto esančio miesto Saint-Gilles-Croix-de-Vie centre stovi Mončio sukurta skulptūra „Gaidys“. Po dailininko mirties kūrybos parodos buvo surengtos Prancūzijoje, Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje. 2017 metais didelė Mončio, brolių Martelių ir dailininko bičiulio Francis Turbilio paroda įvyko Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Apie dailininko kūrybą parašyta monografija (2003), išleista jo susirašinėjimų knyga „Per toli gyvenu“ (2015), įvairioms palikimo sritims skirtų kūrybos albumų, sukurti videofilmai.
Šios parodos organizatorius yra Palangoje nuo 1999 m. įsikūrę Antano Mončio namai-muziejus. Jame saugomi į Lietuvą 1992 metais atgabenti kūriniai, vėliau gautos ir dovanotos skulptūros, piešiniai, koliažai, švilpiai, kaukės, asmeniniai daiktai, parodų plakatai, taip pat gausus archyvas, fotodokumentai, knygos. Iš muziejaus į Čiurlionio namus atkeliavusi kukli Mončio palikimo dalis galbūt ne vienam lankytojui taip pat bus pirma proga pasisveikinti su pačiu autoriumi.
Viktoras Liutkus
Projektą „Meniniai pasisveikinimai“ iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba, Palangos miesto savivaldybė.
Projekto partneriai: Čiurlionio namai, Outofoffice.
Informaciniai rėmėjai: „Pajūrio naujienos“, „Palangos tiltas“, „7 meno dienos“.
Lankytojai laukiami I – V nuo 10.00 iki 16.00 val.