[caption id="attachment_7371" align="alignleft" width="300"] 2015 m. ekspedicijos dalyviai prie "M. K. Čiurlionio viršūnės". Roko Zubovo asm. archyvas[/caption] #ČiurlionisPasaulyje  1964 metais, lietuvių alpinistų ekspedicijai sunkvežimio kėbule Pamyro traktu, kertančiu Pamyro kalnus Vidurinėje Azijoje, kratantis link būsimos Lietuvos viršūnės, pianistas Aleksandras Jurgelionis pasiūlė: „Būtų gerai, kad pavyktų įkopti, be Lietuvos, į dar kokią bevardę ir ją pavadinti…

Kas slypi pirmojoje lietuviškoje sonatoje fortepijonui, kurią Čiurlionis sukūrė 1898 metais studijuodamas Varšuvos muzikos institute? Čiurlionio virtuozinės ambicijos, romantinis polinkis? Bei kokį patarimą Čiurlionis duoda savo bičiuliui E. Moravskiui – apie tai ir daugiau šeštame muzikiniame susitikime su pianistu Roku Zubovu. Kviečiame pasiklausyti. https://www.youtube.com/watch?v=EK5t0r9sNfk Laidos „Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu“ trisdešimtyje trumpų koncertinių susitikimų pristato…

#MKČkonferencija – Apie gamtos paslaptis „Qi yra pamatinė kinų filosofinės minties sąvoka ir universalus principas, peržengiantis vienos geografinės kultūros ribas. Kinų peizažinėje tapyboje ji priimama kaip aukščiausias estetinis kriterijus. […] Kaip filosofinė ir estetinė kategorija ši sąvoka retai buvo taikoma “nekiniškiems” menams ir, žinoma, dar rečiau – kaip būdas gėrėtis ir analizuoti M. K. Čiurlionį.…

#LilijaVeneda Norėdami pažadinti mūsų namuose kol kas ramiai snaudžiančią parodą „Ferdinandas Ruščicas. Lilija Veneda“ pradedame artimesnę pažintį su šios parodos eksponatais – scenovaizdžiais. Prieš gyvą pasižvalgymą parodoje, galite susipažinti su darbų istorija ir sužinoti, kaip F. Ruščico sukurti scenovaizdžiai pateikė naują, modernaus teatro apipavidalinimo koncepciją. Pirmieji parodos eksponatai, kuriuos pristatome, tai „Medžiai prie kapo“ ir „Sarkofagas“ –…

#TaiČiurlionis – Ar žinote, kokį žaidimą, mėgdavo žaisti Čiurlionių šeimos vaikai? Paskaitykite! „Jo begalinis gerumas svarbią auklėjamą reikšmę. Brolis labai mylėjo vaikus ir labai gerai jų tarpe jausdavosi. Poilsio valandomis sugalvodavo įvairiausių pramogų ir žaidimų, žaidė pats ir pasidarydavo lygus mums – vaikams. Gerai atsimenu jo skambų juoką – ilgą tęsiamą. Jis kažkaip vaikiškai kvatodavo, apsirengęs…

#MKČkonferencija – Apie ramybės galią „M. K. Čiurlionio peizažus ir kinų peizažinę tapybą sieja principas, kad kažkas tuo pat metu atrodo ir panašiai, ir nepanašiai: panašiai, nes jo vaizduojama gamta turi paprastos realybės bruožų, nepanašiai, nes tapydamas gamtą Čiurlionis ne fotografiškai vaizduoja, bet perkuria realybę ir keičia jos formas. […] Norint įvertinti Čiurlionio paveikslus ir…

#ČiurlionisPasaulyje Iš devynių po visatos platybes skriejančių asteroidų, turinčių lietuvišką pavadinimą, mums mieliausias Čiurlionio asteroidas, o tiksliau – 2420 Čiurlionis. Tai – aštuonių kilometrų skersmens dangaus kūnas, kuris arčiausiai žemės praskrieja toliau nei už 180 milijonų kilometrų, todėl plika akimi nėra įžiūrimas. [caption id="attachment_7294" align="alignleft" width="300"] Rusų astronomas Nikolaij Černych[/caption] Šį dangaus kūną 1975 m.…

#ČiurlionoBičiuliai [caption id="attachment_7281" align="alignright" width="214"] Petras Vileišis. Visuotinė lietuvių enciklopedija foto.[/caption] Kas gi siejo Vilniuje gyvenusius du šviesuolius – Mikalojų Konstantiną Čiurlionį ir Petrą Vileišį? Petras Vileišis (1851 – 1926 m.) – asmenybė, kurio istorinę reikšmę Lietuvai vaizdžiai apibrėžė Dr. Jonas Šliūpas, pasakęs: „Petro Vileišio nuopelnai Lietuvai milžiniški, ir neklysiu pasakydamas, kad jis yra Lietuvos…