2026 01 22 - 2026 03 07
visą dieną
M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje duris atvėrė Jono Daniliausko tapybos darbų paroda „Nepažintoji…“, kuri veiks iki kovo 7 d.
„Jonas Daniliauskas – menininkas, kurio kūryboje pinasi klasikinio modernizmo patirtis, liaudies meno dvasia ir asmeninė, romantizuota pasaulėjauta. Jo drobėse telpa ir senasis kaimas, ir laikui nepavaldus žmogaus santykis su gamta, kultūra, pačia būtimi“, – apie menininką yra sakiusi dr. Nijolė Tumėnienė.
„Gryna natūra man niekada nebuvo įdomi. Juk kiek tapytum, natūroje miškas vis tiek bus gražesnis. Kompozitorius Algirdas Martinaitis yra pasakęs, kad mano paveikslą galima skaityti kaip atskirą novelę. Ir iš tiesų, man svarbus siužetas, žmonių tarpusavio santykiai, meilės motyvai”, – dalijasi Jonas Daniliauskas.
Menotyrininkė Inga Laužonytė apie Jono Daniliausko parodą ,,NEPAŽINTOJI…“:
,,Jono Daniliausko kūryba – viena lietuviškiausių manifestacijų, primenanti apie tėvų ir protėvių žemę, gimtinės kraštovaizdžius, gyvenimo būdo dvasią. Tapytojo kūrybos temose ir motyvuose išryškėja glaudūs žmogaus ir gamtos vienovės aspektai, einančio ir išeinančio kaimo kūrėjo pasaulio suvokimas, besiskleidžiančios moters jausmų vaizdiniai. Išskirtinė vieta dailininko kūryboje tenka moters žydinčiai kūniškumo temai, todėl dėmesio centre išryškėja ir žmonių dvasinio artumo scenos, subtilūs emociniai išgyvenimai, paslaptingas jausmų pasaulis.
Tapytojo darbai prabyla emocionalių ir nuotaikingų įvaizdžių kalba, kuriai būdingas jautrus psichologizmas, atsiskleidžiantis moters aukštinimo srityse. Ši paroda sutelkia dėmesį į dailininko kūrinius, kuriuose jis pateikia savitą paslaptingos moters interpretaciją.
Parodoje galime atrasti sąsajas su nežemiškais deivių archetipiniais, mitiniais vaizdiniais bei įvairiomis antgamtiškomis moters galiomis, perpildytomis jausmų ir žavesio. Tai įtvirtina, kad moters vaizdinys J. Daniliausko tapyboje tarsi tampa gamtos reiškinių ir daiktų įvairove, gimdančia, nuolatos maitinančia galingos energijos versme. Siekiant geriau pažinti menininko sukurtų moteris aukštinančių meninių vaizdinių savitumą, į akis krinta aptakios linijos ir išraiškinga koloritinė kultūra. Tai vienos iš pagrindinių dailininko meninės išraiškos priemonių, kurios nusako pulsuojančių kūrinių meninio stiliaus įtaigumą.
Šioje parodoje autentiška energetika persmelktuose paslaptingų moterų vaizdiniuose, pabrėžiant ryškių spalvų sąskambius, linijos emocinio poveikio galią, tarsi išreiškiamas asmeninis autoriaus santykis su meninės kūrybos objektu. Tai menininko drobėse atidengia tai, kas slypi giliau už moters kūno linijų, atsiriboti nuo akademinės tapybos taisyklių bei atrasti savitą, gamtinę ir dvasinę žmogaus išraišką.
Jono Daniliausko darbuose vaizduojama moteris tarsi bendrakeleivė, ne tik jaučianti erdvę, bet ir įsiliejanti savo buvimu per judesį, jautrumą, poetiškumą, nepažinumą. Atrodo, tarsi moteris nužymi įprastos vietovės neįprastą gilumą, daugiamatiškumą, persipynimą su tikrovės ir vaizduotės dariniais. Tai išryškina ir kūrėjo kontaktą su erdve, sąmonės struktūra, per kurią atsiveria nepažintieji moters simbolių ir alegorijų pjūviai.
Per darbuose juntamą gilų gamtišką artimumą ir nepažintą paslaptingumą veriasi plastiškas moters judesys, žmogiškosios artumos imperatyvas, lietuviškos dvasios supratimas. Būties paslaptis tarsi tampa nepažintosios moters paslaptimi. Jono Daniliausko darbuose esantis ritminis moters judesys – nuoroda eiti gilyn, pajusti paslaptį, kuri tarsi negali būti visiškai atskleista ir išaiškinta.
Parodoje ,,Nepažintoji…“ galima pajusti judėjimą, vaikščiojimą po sodą, priartėjimą prie pamatinės moters paslapties, kuri sujungia amžinybę ir kūrybą. Todėl parodos siužetas – tarsi susitikimas su šia gilia moters paslaptimi, kuri kiekvienam yra unikali ir tampanti asmeninės erdvės nuojauta su ilgesiu ir tyliu nežemišku prisilietimu.“
Inga Laužonytė