2015 05 18
18:00 - 19:00


[cml_media_alt id='879']Juozas Kamarauskas. Vilniaus miesto panorama[/cml_media_alt]

Juozas Kamarauskas. Vilniaus miesto panorama

M. K. Čiurlionio namai kviečia į dailininko ir architekto Juozo Kamarausko (1874 – 1946) piešinių parodos „XX a. pradžios Vilniaus miesto vizijos“ pristatymą. Pirmą kartą istorijoje surengta paroda buvo atidaryta M. K. Čiurlionio 140-osioms gimimo metinėms skirto renginių ciklo „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje“ metu.

 

 

Miesto tema ir jos atspindžiai mene atsirado kartu su šia ypatinga urbanistine struktūra. XIX a. pabaigoje susiformavusią miesto kaip tobulo žmogaus kūrinio viziją architektas, dailininkas ir inžinierius Juozas Kamarauskas išlaikė visą gyvenimą. Miesto romantizavimas ir idealizavimas, nulemtas politinės ir kultūrinės situacijos sąlygojo realistines dailininko vaizdavimo manieras. Susitelkęs ties dokumentinio pobūdžio veikla, jis siekė techninio piešimo tobulumo, meniniam įprasminimui pasitelkdamas XIX a. antros pusės raiškos priemones.

J. Kamarausko sukurtas miestovaizdis tarsi nuotrauka dokumentui – perteikia maksimaliai tikslią istorinę informaciją ir nutyli kūrėjo vidinius išgyvenimus. Tai klasikinei dailei būdingas miesto kaip pagarbos verto žmogaus kūrinio traktavimas. Dailininko darbuose poetiškai interpretuojama ilgaamžė, metų laikų, politinių jėgų, religinių ar socialinių permainų nekeičiama struktūra.

Nuo 1922 m. dailininkas gyveno Vilniuje, iki 1939 m. neturėjo nuolatinio darbo. Pragyvenimui užsidirbdavo atsitiktiniais darbais: restauravo ir kopijavo religinio turinio paveikslus provincijos bažnyčioms ir dvarams, darė įvairių statybų projektus, piešė plakatus (dažniausiai opozicinėms partijoms), buitinio žanro paveikslėlius, ekslibrisus, sudarinėjo Vilniaus miesto planus, braižė kvartalų išklotines, projektavo pašto ženklus, pinigų banknotus, dirbo įvairiose įstaigose. Nuo 1939 m. dirbo Vilniaus vyr. inžinieriaus ir architekto valdyboje, 1940–1945 m. – įvairiose švietimo ir kultūros įstaigose Vilniuje. Pirmasis piešiniuose ir brėžiniuose ėmė fiksuoti kultūros paveldo objektus Lietuvoje.

J. Kamarauskas sukūrė apie 4000 grafikos ir tapybos darbų. Vieni svarbiausių – per Antrąjį pasaulinį karą sugriautų Vilniaus senamiesčio 40 gatvių išklotinių brėžiniai ir piešiniai. Piešė Vilniaus, Kauno, Gardino, Trakų ir kitų pilių, miestų ir miestelių panoramas, senovės architektūros paminklus, taip pat kūrė ekslibrisus, plakatus, pašto ženklus, restauravo paveikslus.

Parodos pristatyme dalyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, kultūrologas Edmundas Gedgaudas, dr. Rūta Vitkauskienė, koncertuos pianistai Rokas Zubovas ir Onutė Gražinytė.

Paroda rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos dailės muziejumi ir veiks iki birželio 2 d.