Sofija Čiurlionienė (Kymantaitė) – viena ryškiausių XX amžiaus pirmos pusės Lietuvos kultūros, visuomenės ir mokslo asmenybių.
Ji buvo rašytoja, dramaturgė, literatūros ir meno kritikė, pedagogė, vertėja, visuomenės veikėja, diplomatė, aktyvi moterų teisių gynėja ir humanistė. Nors ilgą laiką viešojoje atmintyje dažnai buvo minima tik kaip genialaus menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio žmona, šiandien ji vertinama kaip savarankiška, plataus masto asmenybė, padariusi didžiulę įtaką Lietuvos kultūros raidai, švietimui, teatrui, moterų judėjimui ir valstybės reprezentacijai tarptautinėje erdvėje.

„Metai pasibaigė, metai prasidėjo. Galvojome, tarėmės, kaip mes, šeima, artimieji, norėtume pagerbti Sofiją – močiutę ir promočiutę Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę. Taip, surengsime atminimo vakarą ir koncertą, o iš gausių šeimos archyvų sudėliosime rinktinių nuotraukų parodą. Prie nuotraukų pridėsime po kelis sakinius – tegu jos turi balsą, pačios Sofijos ir truputį kitų… Ir dar po gėlės žiedą ar šakelę.
Parodoje nepapasakosi viso įvairaus, turiningo, tikrai ne visada lengvo, na ir netrumpo gyvenimo – galvojau – tegu bus tos nuotraukos kaip langeliai, leidžiantys pažvelgti į vieną, antrą, trečią epizodą, iš viso dvylika. Aptaisyti gėlėmis tarsi retro atvirlaiškiai. Gal tik užuominos: kiek pasakyta, daugiau nutylėta.
Pradėjau projektą lyg lengva ranka; pakeliui jis brendo ir darėsi įpareigojantis – nuo „galima ir taip“ nejučia pakito į „kitaip negalima“, gėlynai išbujojo, išvešėjo. Paišydamas kartais pagalvodavau: pakaktų gal ir kukliau, o paskui vėl: nagailiekės rašala, per daug nebus. Toks tai mano vainikas promočiutei Sofijai“, – apie parodą pasakoja Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės proanūkis, parodos autorius Džiugas Palukaitis.

Ši paroda – tai proga ne tik prisiminti istorinius faktus, bet ir pajusti gyvąją Sofijos dvasią, kuri iki šiol išlieka modernios Lietuvos moters simboliu.

Paroda veiks iki gegužės 16 d.
Parodos lankymas nemokamas.