2015 06 03 - 2015 09 01
10:00 - 16:00


[cml_media_alt id='910']Džiugas Palukaitis. 1997[/cml_media_alt]

Džiugo Palukaičio kūrinys. 1997

2015 m. birželio 3 d. (trečiadienį) 18.00 val. M. K. Čiurlionio namai kviečia į parodos „PUSTELNIKO MIRAŽAI“ pristatymą.
Parodą rengia M. K. Čiurlionio namai kartu su Čiurlionio draugija.

Tai  tarsi žvilgsnis į kūrybinę išvyką, kurią organizavo Kauno Čiurlionio draugijos skyrius kartu su Lietuvos Respublikos ambasada Varšuvoje. „Raudonajame Dvare“, Pustelnike, buvo surengtas Lietuvos dailininkų pleneras. Šioje vietoje savo paskutiniuosius gyvenimo metus praleido M. K. Čiurlionis.

Kūrybinės išvykos „Čiurlionio kelias – Pustelnikas“ dalyvius, skirtingų krypčių menininkus, siejo noras apsilankyti  ir prisiliesti savo išgyvenimais, gulusiais  į meninius darbus, prie vietos, kurią gaubia liūdesio ir paslapties skraistė. Kartu tai vieta, kuri neištrinamai  įėjo į mūsų kultūros istoriją.

Dailininkai Džiugas Palukaitis, Evaldas Mikalauskis, Eugenijus Nalevaika, Leonas Strioga, Judita Budriūnaitė, Milda Mildažytė-Kulikauskienė ir Aistė Juškevičiūtė savo emocijų tonacijas, individualaus matymo ir kūrybinių koncepcijų simbiozę perteikia darbuose, nuspalvintuose individualiam meniniam braižui būdingais ženklais.

Parodos atidarymo renginyje dalyvaus kūrinių autoriai, parodos kuratorė Milda Pleitaitė, muzikuos Sonata ir Rokas Zubovai.

M. K. Čiurlionio namų informacija

 

Pirmą kartą tėvų namus Druskininkuose M. K. Čiurlionis paliko gana anksti – keturiolikos metų išvyko mokytis į Plungę, kunigaikščio M. Oginskio įsteigtą orkestro mokyklą. Nuo tada jam daug kur teko lankytis, būti studentu, svečiu, nuomininku. Trisdešimt trejų metų Konstantinas vedė Sofiją Kymantaitę, tačiau savų, šeimos namų, jiedu taip ir nespėjo sukurti – nedaug buvo likę laiko… Prie Vilniaus, Varšuvos, Leipcigo, Sankt Peterburgo ir kitų miestų bei miestelių prisidėjo Pustelnikas –paskutinieji Čiurlionio namai.

Pustelniko vardu tuomet vadinta sodyba netoli Marki miestelio, kur gydytojas K. Olechevičius buvo atidaręs privačią „Raudonojo dvaro“ sanatoriją dvasios negandų ištiktiesiems. Čiurlionis čia praleido apie metus. Šiandien nedaug tikslių žinių, kaip tie metai praslinko, kokie taikyti gydimo metodai, kokie žmonės tapo dailininko draugais. Tuo tarpu paskutiniai – iki Pustelniko – biografiniai faktai aprašyti ne vieno autoriaus.

Sveikatos krizė Čiurlionį ištiko Sankt Peterburge, sunkios buities ir įtempto kūrybinio darbo išsekintą. Žiniai pasiekus Lietuvą, vyro aplankyti atvyko Sofija. Netrukus jiedu parvyko į Druskininkus, kur praleido apie mėnesį. Paaiškėjus, kad būtinas gydimas ligoninėje, pasirinkta „Raudonojo dvaro“ sanatorija. Nuoširdžiai susirūpinę Konstantino draugai padėjo surinkti reikalingų lėšų.

1910 metų birželio 12 dieną gimė Mikalojaus Konstantino dukrelė Danutė, kurios jis taip ir nepamatė… Atrodė, viskas galėjo baigtis gerai – metų pabaigoje ne kartą kalbėta apie sveikatos pasitaisymą, ketinta išrašyti Čiurlionį iš sanatorijos.

Deja, ankstų 1911 metų pavasarį dailininkas peršalo ir toje pačioje ligoninėje mirė nuo plaučių uždegimo.

Pro Markas driekiasi plati magistralė Varšuva – Bialystokas (Baltstogė). Srautu lekia mašinos, pats miestelis lyg didelė keleivių stotis, išsidriekusi abipus plento. Kelis šimtus metrų į šalį veda Kaštonų gatvė. Čia, sename parke, tebestovi ilgas geltonas namas. Jo aplinka ir šiandien gana rami, gyvenimo ritmas sulėtėjęs…

Anų laikų dvasioms dar yra kur gyventi.

                                                                                                                           Džiugas Palukaitis