2021 10 28 - 2021 12 09
19:00 - 21:00


M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje tęsiamas susitikimų ciklas, kviečiantis kino mylėtojus į pasaulio kino vakarus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, režisieriumi Audriumi STONIU.

Susitikimų ciklas „Pasaulio kino vakarai su režisieriumi Audriumi Stoniu“ vyksta ketvirtadieniais 19 val. du kartus per mėnesį. Planuojamų susitikimų datos*:

Spalio 28 d. 19 val. 
Lapkričio 11 d. 19 val.
Lapkričio 25 d. 19 val.
Gruodžio 9 d. 19 val.

*Dėl nenumatytų aplinkybių susitikimų datos gali keistis.

Susitikimai nemokami. Be išankstinės registracijos (gyva eilė). Durys atidaromos: 18.30 val. Renginyje būtinas Galimybių pasas. 

Spalio 28 d., ketvirtadienį, 19 val. M. K. Čiurlionio namuose kino mylėtojus kviesime pasižiūrėti dokumentinį filmą „NEKLYSTAMAS PASIRINKIMAS“ (Unmistaken Child), 2008, rež. Nati Baratz (Izraelis).

Trumpai apie filmą: Nepale miršta garbingas vienuolis Geshe Lama Konchogas, o vienas iš jo mokinių, jaunatviškas vienuolis, vardu Tenzinas Zopa, išsiruošia ieškoti savo mylimo Mokytojo reinkarnacijos. Trukmė – 1val. 42min.

„Filmas ne tik jaudina, glumina, stebina, bet ir skatina naujai permąstyti savo santykį su pasauliu, verčia suabejoti nusistovėjusiomis, atrodo, nepajudinamomis tiesomis. Po filmo galėsime jį aptarti, pasikalbėti,” – kviečia režisierius Audrius Stonys. 

Lapkričio 11 d., ketvirtadienio, 19 val. programoje trys trumpametražiai filmai, žvelgiantys į paslaptingą, pašalinėm akim nematomą menininko pasaulį, kur iš skausmingo savęs nugalėjimo, geležinės valios ir nesuvokiamo pasišventimo gimsta neįtikėtino lengvumo kūriniai, maitinantys mūsų sielas.

Trys filmai suteiks galimybę iš arčiau įsižiūrėti į pačią meno prigimtį. Filmas „Bolero būgnininkas” (1992) — garsaus prancūzų režisieriaus Patrice Leconte mini ese apie būgnininką Maurice Ravel „Bolero” koncerte. Lenkų režisieriaus Rafal Skalski dokumentiniame filme „52%” (2007) 11-metė Alla bando įstoti į prestižinę Sankt Peterburgo Vaganovos baleto akademiją. Trečiajame dokumentiniame filme „Keletas istorijų apie žmogų” (1983) režisierius Bogdan Dzivorski pasakoja apie berankį dailininką Ježį Orlovskį.

Lapkričio 25 d., ketvirtadienio, 19 val. programoje – du filmai, žvelgiantys į pasaulio grožį ir paslaptį seno žmogaus ir vaiko akimis. Tai režisieriaus Marcelio Lozinskio kino šedevras „Viskas gali įvykti“ (1995) ir vienas gražiausių lietuvių kino klasiko Roberto Verbos darbų – dokumentinis filmas „Šimtamečių godos“ (1969). Šiuose filmuose susitinka senatvės išmintis, kalbanti apie žmogiškos būties laikinumą, ir beribis vaikiškas tikėjimas pasaulio ir gyvenimo amžinybe.

Filmų programos trukmė 49 minutės.

Gruodžio 9 d., ketvirtadienio, 19 val. programoje trys filmai, kuriuos neabejotinai galima pavadinti poetinio dokumentinio kino šedevrais. Tai – latvių-žydų režisieriaus Herco Franko trumpametražis filmas „Giesmių giesmė“ (1989), kuriame žmogaus gimimo aktas iškeliamas į sakralines aukštumas; dokumentinio kino klasika tapęs garsiausias to paties režisieriaus filmas „10 minučių vyresnis“ (1978), atskleidžiantis vaiko sielos kelionę, kurioje jis per meno išgyvenimą atranda dvasinę brandą; ir armėnų režisieriaus Artavazdo Pelešiano kino šedevras „Metų laikai“ (1972), kalbantis apie sunkią, skausmingą, bet tuo pačiu nepaprastai šviesią ir prasmingą žmogaus kelionę šioje žemėje.

Programos trukmė – 50 min.

Po filmų peržiūros žiūrovai kviečiami pasilikti pokalbiui.

 

„Kinas – gyvas organizmas, gimstantis šviesos srautui atsimušus į baltą ekrano erdvę, o nuo jos į mūsų akies tinklainę ir paliekantis giliausiose sąmonės kloduose nematomas, bet labai svarbias žymes. Nežiūrimas kinas miršta. Kino saugyklose įvairiais formatais saugomuose kino filmuose nebyliai guli ištisų kartų patirtis, emocijos, jausmai, įžvalgos, kurios galėtų padėti mums suvokti save ir pasaulį. Neužtektų viso gyvenimo peržiūrėti net menkos dalies to, kas užfiksuota kino juostose.

Kino vakarų metu mes praversime tik nedidelį plyšį į tą, kartais nematomą, dažnai neatrastą arba užmirštą kino lobyną. Kalbu ne apie dešimtmečiais nutolusią kino istoriją, bet ir naujausius filmus, kuriems prasibrauti iki mūsų sutrukdo paradoksali priežastis – jų gelmė, įdomesnė forma, nevienaplanis turinys – tai, kas daugeliui komercinio kino rodytojų kelia alergiją, neįveikiamą siaubą ir baimę”, – Audrius Stonys. 

Audrius Stonys yra aktyvus tarptautinio kino judėjimo dalyvis, Leipcigo, Noibrandenburgo, Sienos, San Paulo, Rio de Žaneiro kino festivalių žiuri narys. Audriaus Stonio dokumentiniai filmai apdovanojimus pelnė 19-oje tarptautinių festivalių, jis vienintelis Lietuvoje yra įvertintas Europos kino akademijos „Felix“ apdovanojimu, jo filmų retrospektyvos buvo surengtos Izraelyje, Vokietijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Rusijoje ir Japonijoje. 

Facebook

Kaip ir kodėl kilo mintis rengti kino vakarus M. K. Čiurlionio namuose, kviečiame skaityti „Bernardinai“ straipsnyje – ČIA.  Savo įžvalgomis ir mintimis dalijasi režisierius Audrius Stonys.