2024 04 03
18:00 - 19:00

Poezija yra paslaptis, metafora, nuskaidrinta akimirka, emocijos šėlsmas. Skaudi ir lengva. Pasalūniška ir atvira. Verčianti susimąstyti ir atverianti grožio slėpinius.

M. K. Čiurlionio namai kviečia į trijų knygų pristatymo vakarą „Poetiniai sugrįžimai: Italija–Meksika–Vokietija“, kuris vyks balandžio 3 d., trečiadienį, 18 val.

Vakare dalyvaus poezijos knygų autorės:

➤ Kristina Janušaitė-Valleri (kn. „Phylum“, 2023)
➤ Jolanta Ona Vitkutė (kn. „Kelionių nuojauta“, 2020)
➤ Sandra Petraškaitė-Pabst (kn. „Kiaunės jaukinimas“, 2022)

Vakarą moderuos humanitarinių mokslų daktarė, docentė Žydronė Kolevinskienė.
Muzikuos pianistė Viktorija Brazaitė.

Renginys nemokamas.
Be išankstinės registracijos.
Facebook

Vakaro metu bus galima įsigyti pristatomas knygas su autorių parašais.

Apie knygas:

 „Phylum“ (2023)

„Kalboje mes visad esam namie“. Taip prasideda lietuvių poetės K. Janušaitės-Valleri poezijos rinktinė; tai tarsi manifestas, kviečiantis į intymią ir pakeičiančią kelionę, prasidedančią nuo gimtosios kalbos, nuo „logos“ ir atvedančią iki Fondamente Veneziane, Venecijos krantinių, bei į kitą, prisijaukintą kalbą. Tai išgyventa, refleksijomis praturtinta kelionė, suskirstyta į tris skirtingus laikus, tarpusavy susijusius, kurių pavadinimai nušviečia esminius kiekvieno skyriaus aspektus: Exŏdus, Transĭtus, Civĭtas-phylum.

Kelionė, kuri prasideda nuo gimtosios baltų kalbos lopšio ir pasiekia aukštutines Adrijos jūros pakrantes. Dvi jūros, dvi kultūros, vienintelis susitikimas. Intymi patirtis, kuri atsiveria kitiems, tokiu būdu įgaudama universalias, ir kitiems artimas prasmes. Autorė reflektuoja apie tai, kas mus formuoja, transformuoja, apie paveldėtų simbolių galią, apie perkeičiančią galią kalbos, „logos“, kuris nepakeičiamas savęs ir vienas kito pažinimo įrankis, vieta, kur gimsta, auga ir vystosi mintis ir kuri veda link kažko naujo, nebūtinai svetimo. Skaitytojas seka šį judesį, tuo pat metu reflektuodamas savo patirtis.

Kokios mūsų tapatybės ribos sieja mus su iš anksto nustatyta vieta, paveldėta iš protėvių, kokia yra pirmoji riba, kurią reikia įveikti, kad „aš“ taptų autentišku ir unikaliu „Aš“? Įveikimas susijęs su judesiu, visų pirma – vidiniu. Žvilgsnis, kuris nukrypsta anapus, klausa ir burna, kurios minta įvairiais potyriais ir išgyvenimais, tolimais ir skirtingais nuo pradinio judesio. Kalba atspindi daugiakultūriškumą, į dvikalbius tekstus įsiveržia ir trečioji – anglų kalba savo žaismingais garsais ir forma ją seka, dekonstruojama, perkeliant reikšmes, panyrant į kapų tylą ir iš jos pakylant į aukštesnį registrą, antikinį, klasikinių kalbų, o kartu ir nepavaldžių laikui.“ (Literatūros kritikė Marijana Mare Šutić).

„Kelionių nuojauta“ (2020)

„Kai gyveni toli nuo gimtinės, atrodo, jog ieškai namų kiekviename kavos puodelyje, kiekviename rankos prisilietime, skaičiuoji dienas, likusias iki skrydžio į Lietuvą,“- sako knygos autorė Jolanta Ona Vitkutė. Šis jausmas, be abejonės, pažįstamas daugeliui užsienyje gyvenančių tautiečių, todėl „Kelionių nuojauta“ – tarsi tiltas, sujungiantis ir suartinantis lietuvių bendruomenę visame pasaulyje.

„Autorės eilėraščių kalbančioji – jausminga stebėtoja, o drauge ir aktyvi ją supančio vyksmo dalyvė, susiliejanti su aplinka ir stipriai ją išgyvenanti. Trumpi, trapūs, bet erdvūs eilėraščiai – tarsi saviti akimirkų eskizai, aprėpiantys laiko ir erdvės platybes, tyrumą ir erotiką, čia ir ten, žemuogių ir kavos žiedus. Dinamiškuose knygos tekstuose lietuviškas jautrumas, lyrizmas dera su meksikietišku juslingumu – gebėjimu ne tik matyti, bet ir jausti, užuosti, prisiliesti, įvaizdinti kasdienybės fragmentus“. (Literatūros kritikė, poetė ir vertėja Dovilė Kuzminskaitė).

„Kiaunės jaukinimas“ (2022)

Poetės dr. Sandros Petraškaitės-Pabst „eilėraščių rinkinio lyrinė subjektė vaizduojama esanti tarp dviejų kultūrų. Tai atsispindi kalbiniame lygmenyje, vartojant vokiečių kalbos žodžius, ieškant naujų prasmių, ir emociniame, kai prisiminimuose grįžtama į vaikystę, regint tėvus, namus, gamtos paveikslus.

Jautriai fiksuodama įvairiausias detales, derindama konkrečius įvaizdžius su abstrakcijomis, autorė gilinasi į amžinybės paslaptį, susieja ją su paslaptinga gelme. Neatsitiktinai eilėraščių subjektei nuostabą kelia ir poezijos menas, kuris „nugali bet kokį nuotolį.“ (Knygos redaktorius Viktoras Rudžianskas).

„Autorės eilėraščiai nuoširdūs, jausmingi, kamerinio prislopinto skambesio, tarsi artimo žmogaus balsas į širdį, verčiantis prisiminti mūsų jaukų, intymų lietuvišką pasaulį, pajusti jo tylų grožį bei slaptą šventumą… Šiuose eilėraščiuose esminė yra nostalgiška buvusio laiko atminimo ir atsisveikinimo nuotaika, kažkoks skausmingas, bet kartu šviesus susitaikymas su tuo, kas neišvengiama. Mūsų gyvenimas yra neišvengiamas. Neišvengiamai praeinantis, ir tai mes patiriame per savo aplinką, per daiktų kaitą. Apskritai savo eilėraščiuose jūs žiūrite į save, buvusią, iš labai labai toli…“ (Regimantas Tamošaitis).

Apie autores:

Kristina Janušaitė-Valleri gimė 1977 m. Mažeikiuose. Nuo 2011 m. gyvena Šiaurės Italijoje, Mestre Venecija mieste. Rašytoja, lituanistė, žurnalistė, bendradarbiauja su italų lietuvių naujienų ir kultūros portalo ITLIETUVIAI.IT redakcija, kultūrinių ir literatūrinių ekskursijų vadovė Venecijoje ir Veneto regione.

Eilėraščius rašo dviem kalbomis – lietuvių ir italų. Literatūros konkursų tiek Lietuvoje, tiek Italijoje dalyvė ir nugalėtoja. Jos tekstai buvo publikuoti įvairiuose literatūros žurnaluose ir poetiniuose rinkiniuose tiek lietuviškai („Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“ ir kt.), tiek italų kalba (žurnale “El Ghibli”; poezijos rinkiniuose: “Viaggio di versi: Nuovi poeti contemporanei”, 2013; “Invito alla poesia: oggi mi sento poeta”, 2013; “Il Federiciano”, 2014 ir kt.).

2023 m. Italijoje išleido savo pirmąją dvikalbę (lietuvių-italų) eilėraščių rinktinę „Phylum“ (leid. „Samuele editore“).

Jolanta Ona Vitkutė gimė 1964 m. Vilniuje. Nuo 2012 m gyvena tarp Meksikos ir Lietuvos. Žurnalistė, rašytoja, išeivijos laikraščio „Draugas”, leidžiamo Čikagoje, knygų klubo rubrikos įkūrėja ir autorė. Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas. Įvairiuose spaudos leidiniuose rašo literatūros, kelionių, gastronomijos kultūros temomis.

Gyvendama Lietuvoje dirbo kelių žurnalų redaktore. Lietuvos kultūros taryba autorei skyrė individualią meno kūrėjo stipendiją 2020 m. ir 2021 m. Jos kūrybos krepšyje – 7-ios knygos, 4-ios iš jų skirtos poezijai -„Vakaro žuvys“ (2001), „Banalu“ (2004), „Lašantis ruduo“ (2005) ir pandemijos metu išleista „Kelionių nuojauta”(2020, leid. „Let`s booky”). Dėl paskelbto karantino šios knygos pristatymai buvo nukelti neribotam laikui.

M. K. Čiurlionio namuose įvyks pirmasis nenuotolinis šios knygos susitikimas su skaitytojais.

Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst gimė 1972 metais Marijampolėje. Nuo 1998 metų gyvena Vokietijoje, Štutgarte, germanistė, filosofijos mokslų daktarė, dėsto vokiečių kalbą suaugusiųjų mokymo centre. 2006 metais išleidusi monografiją vokiečių kalba „Metapherngebrauch im politischen Diskurs. Zur EU-Osterweiterung im Deutschen und im Litauischen“. 2006-2018 metais Mannheimo ir Štutgarto universitetuose vedė seminarus apie daugiakalbystės teorijas bei tarpkultūrinę komunikaciją.

Štutgarte įkūrė lituanistinę mokyklą „Traukinukas“ (2011-2018), kurioje mokėsi ir pačios 3 dvikalbiai vaikai, savo asmenine patirtimi ir mokslo žiniomis apie dvikalbystės auklėjimo ypatumus, lietuvių kalbos perdavimo bei išlaikymo svarbą gyvenant užsienyje daug kartų dalinosi paskaitų ir seminarų metu su pasaulio lituanistinių mokyklų mokytojais ir tėveliais. 2019 m. tapo LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo premijos užsienio lietuviams laureate. Nuo 2016 m. VLB Tarybos narė, o nuo 2020 metų yra Vokietijos Lietuvių Kultūros Instituto (LKI) vadovė.