Paskutinė parodos „Sofijos ir Konstantino meilė“ savaitė!
Parodą galima aplankyti iki šio šeštadienio (11.19 d.).

Kitą savaitę, lapkričio 25 d., 18 val. M. K. Čiurlionio namuose vyks naujos parodos „Amžininkai: P. Kalpokas ir M.K. Čiurlionis“ atidarymas. Parodoje koncentruojamasi į mažo formato M. K. Čiurlionio ir P. Kalpoko gamtos etiudus ir jų pagrindu siekiama atskleisti šių dviejų tapytojų stilistinius ir siužetinius ryšius. Aktualizuoti M. K. Čiurlionio įtaką dvidešimto amžiaus pradžios lietuvių menininkams. Daugiau informacijos apie artėjančią parodą ‒ jau netrukus.

O šią savaite kviečiama, jei dar nespėjote, atvykti į M. K. Čiurlionio namus ir susipažinti su viena gražiausių Lietuvos meilės istorijų, nenusakoma dviejų sielų Sofijos ir Konstantino draugyste, kuri netikėtai nutrūko, tačiau niekada nesibaigė. „<…> Žinau, kad nėra tokių kliūčių, kurių nepajėgtume sutriuškinti, ir nėra viršūnių, į kurias užkopti pritrūktų mums drąsos.“ (Iš M. K. Čiurlionio laiško Sofijai 1908 m. lapkričio 26 d., Peterburgas).

Juk būtent kambaryje, kurį apsisprendęs apsigyventi Vilniuje, 1907 metų rudenį išsinuomojo Čiurlionis, vyko Sofijos ir Konstantino pasimatymai. Paklausykime  Sofijos atsiminimų: „Prie lango stovėjo kanapa, prieš ją apvalainas stalas, prie sienos iš dešinės – pianinas. Atsisėdau ant kanapos, užmerkiau akis. Konstantinas improvizavo. Kiek laiko praėjo – pusė valandos, valanda – nežinau. Muzika nutilo – vakaro prieblanda pripildė kambarį – toje prieblandoje vis dar atrodė man, supasi muzikos tonai. Atsikėliau – neišpasakyta laimė ir begalinis liūdesys užėmė man tiesiog kvapą. Atsikėliau iš vietos ir, stovėdama už jo nugaros ėmiau glostyti atloštą galvą ir užsilenkus pabučiavau lengvai išdidžią kaktą. Jis prispaudė mano rankas prie lūpų – jokių žodžių. Riba, kurios nei vienas, nei kitas iš mūsų peržengti negeidė“.

Šiandien šis kambarys, tai memorialinė vieta M. K. Čiurlionio namuose, o iš Kauno, Sofijos Čiurlionienės-Kymantaitės memorialinio muziejaus atkeliavę poros vestuviniai žiedai, simboliškai sujungia praeitį su dabartimi, taip primenant parodos lankytojams nepaprastos meilės užgimimą, kuri virpina širdis iki šių dienų, ypatingai klausantis aktorių įgarsintų Sofijos ir Konstantino laiškų ištraukų. 1908-1909 metais rašyti Konstantino meilės laiškai Sofijai šiandien laikomi šio žanro palikimo „aukso fondo“ dalimi. Jie padeda geriau pažinti ne tik biografijos įvykius, bet ir be galo jautrią, grožio išsiilgusią menininko sielą.

Kviečiame!
Kokybiškai parodos patirčiai reikalingas išmanusis telefonas ir ausinės.

Vaizdai: