Birželio 15 d. M. K. Čiurlionio namuose pradeda veikti M. K. Čiurlionio reprodukcijų paroda miesto tema – „M. K. Čiurlionis ir miestai: svajingas žvilgsnis į architektūrą“.
Pavargęs belakstydamas didelio miesto gatvėmis, atsisėdau ant suolelio, pasiuntiniams paskirto. Buvo baisi kaitra; pilkai geltoni namai kaleno dantimis, įvairiaspalvės iškabos ryškiai spindėjo. Kur ne kur stūksojo auksuotas saulėtas bokštas, o žmonės, kaitros nukankinti, ėjo pamažėle, tarsi apsnūdę. (Iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Pasakos“).
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, gyvenęs XX a. pradžioje, buvo gamtos vaikas. Jis dievino gimtosios Dzūkijos peizažą, iš natūros tapė Druskininkų apylinkes. Miškas, debesys, nakties dangus, jūra Čiurlioniui, kaip ir XIX a. romantikams, tebebuvo ir kūrybinio įkvėpimo šaltinis. Miestai jam niekada neatrodė tokie artimi, norspaties Čiurlionio gyvenimas, dar 1895 m. išvykus į Varšuvą, buvo kupinas miestietiško gyvenimo ženklų. Jo eskizuose užfiksuotos ir didmiesčio gatvės, ir žmonės begarsiame kine. Miestas – pirmiausia kaip gatvių, interjerų vaizdeliai, vėliau kaip vizionieriško fantazavimo erdvė – Čiurlionio kūryboje atsirado labai anksti. Pirmasis piešinys, vaizduojantis miesto užeigą su žmonėmis, datuojamas 1898 metais.
Čiurlionio nutapyti miestai – senoviniai, fantastiniai, dažniausiai be žmonių. Jie spinduliuoja spalvingas emocijas – romantiški ir švelnūs, gąsdinantys ir alsuojantys dieviškąja paslaptimi, užkerėti, fatališki. Tai amžinieji miestai, belaikiai ir tylūs, pasiduodantys tik šviesos ir tamsos kaitai.
Čiurlionio tapyboje miestas dažnai matomas svajingai: išpuoštas auksiniais bokštais, nušviestas ryto gaisų. Filosofas Viačeslavas Ivanovas, Čiurlionio amžininkas, išgalvotus fantastinius lietuvių dailininko miestus pavadino Civitas Dei (Dievo miestais) ir apibūdino juos kaip „pagarbos ir maldos dangui“ pasaulį, perteiktą vaizduojant daugybę keistų bokštų. Tai tapybinė ir romantinė abstraktaus miesto vizija, susieta su tolimų šalių, egzotiškų kraštų, kuriuose, beje, lietuvių menininko niekada nebūta, įsivaizdavimu ir ilgesiu.
Kai kurie Čiurlionio miestų vaizdai yra šiek tiek bauginantys, netgi siurrealūs, pripildyti įvairių pasaulio religijų simbolių. Juose atsispindi lietuvių dailininkui buvęs artimas kultūrinis ir religinis sinkretizmas, toks populiarus XX a. pradžioje.
Miesto temą Čiurlionis atskleidė labai įdomiai ir savitai. Miesto motyvai, kaip ir gamta, jam tebebuvo neoromantinių ir simbolistinių vizijų šaltinis. Romantiko ir simbolisto genas neleido atsisakyti tapybinių vizijų ir filosofavimo architektūros vaizdiniais, todėl ir miestas jam – svajinga, paslaptinga arba bauginanti vieta, kurioje klajoja amžinybės dvasia.
Rasa Žukienė
Paroda veiks iki rugsėjo 7 dienos.
Mūsų veiklą taip pat galite sekti:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
MISTERIJA „PERAS GIUNTAS SUSITINKA ČIURLIONĮ“
ČNaujienlaiškis | Skambantis Čiurlionio Vilnius
58-oji Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose
Pirma dovana Vilniui – „Vilniaus tautų balsai“
„Skambantis Čiurlionio Vilnius“ – septyni muzikiniai sveikinimai Vilniaus miestui
Vaizdai:
