Čiurlionio namuose Vilniuje vasario 1 d. (ketvirtadienį) 18.00 val. bus atidaryta Nacionalinės premijos laureato Arvydo Každailio kūrybos paroda „Norėti – būti“. Atidarymo vakare dalyvaus prof. habil. dr. Antanas Andrijauskas, fortepijonu skambins Sonata ir Rokas Zubovai. Tai antroji ciklo „Nacionalinių premijų laureatai Čiurlionio namuose“ paroda.
.
Arvydas Každailis – intelektualus ir įvairiapusis vyresniosios kartos menininkas, vienas kūrėjų, kuriuos įvardijame XX–XXI a. Lietuvos dailės klasikais. Universalus ir veiklus dailininkas yra save išbandęs įvairiose vaizduojamosios dailės srityse – nuo lakštinės grafikos, knygų dailės iki puošybinės dailės ir heraldikos. Menininkas yra sukūręs ofortų, estampų, lino raižinių, Lietuvos valstybės miestų ir miestelių herbų, freskų ir kitų svarbių dailės kūrinių.
Tai vienas iškiliausių Lietuvos iliustratorių – būtent jo iliustracijų ciklas Petro Dusburgiečio knygai „Prūsijos žemės kronika“ 2002 metais atnešė autoriui garbingiausią nacionalinį apdovanojimą – Lietuvos kultūros ir meno premiją.
Menininkas teigia kūręs pirmiausia Lietuvai, o tik po to dėmesį skyręs saviraiškai. „Jaunystėje mane domino siurrealizmas, psichoanalizė, bet paskui supratau, kad būti dailininku – tai ir profesija, ne vien tik saviraiška. Tai nebūtinai turi būti madinga. Pirmiausia kurdamas aš galvojau apie tai, kas aktualu Lietuvai“ – yra sakęs Nacionalinės premijos laureatas.
Menotyrininkas ir dailininkas Vytenis Rimkus teigia, kad A. Každailio darbai svarbūs dėl jų indėlio į Lietuvos istoriją, Lietuvos įvaizdį. Menininkui būdingos trys raiškos erdvės. Pirmiausia grafika, kuria jis reiškia savo jausmus, emocinius priėjimus. Antra ir bene svarbiausia sritis – Lietuvos istorijos įprasminimas per įvairius raštus: Simono Daukanto „Būdą senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“, „Prūsų kroniką“. Ši Arvydo Každailio kūryba yra raiškiausias tarpsnis Lietuvos grafikoje. Trečioji grafikos sritis – heraldika. Pasak dailėtyrininkės dr. Ingridos Korsakaitės, „septintajame–aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dailininkas išbandė to meto Lietuvoje naujas siurrealizmo, poparto, oparto stilistines priemones, sukūrė meistriškų abstrakčių kompozicijų. Tačiau vėliau svarbiausia įkvėpimo žeme dailininkui tapo istorinė praeitis, lėmusi tradiciškesnę plastiką, retrospektyviai nuspalvinusi jo stiliaus ypatybes, stipriai paveikusi meninės individualybės brandą“.
Parodoje Čiurlionio namuose pristatomi įvairiu laikotarpiu kurti septyniolika autoriaus darbų. Tarp jų – ciklas „Noktiurnai“, kurtas 1975–1978 metais, tikint modernizmo galiomis. Kiti kūriniai parinkti iš įvairių kūrybos laikotarpių. Nevengiant formų sąlygiškumo darbuose pastebima slinktis link simbolinio realizmo. Intensyvus darbas heraldikos srityje veikiausiai lėmė daugiau dėmesio skirti realijų simbolikai. Darbų raiškos pagrindas – linijų kuriamos faktūros ir dėmesys senajai grafikos tradicijai, neretai įvedant į darbų techniką ir akvarelę.
.
Paroda veiks iki kovo 28 d.
Įėjimas nemokamas
