Visa Čiurlionio kūryba persmelkta gilaus gamtos pajautimo. Druskininkus supančio pušyno, Nemuno ir vilnijančių lietuviškų laukų peizažo įtaka Čiurlionio vaizdinėje raiškoje yra puikiai žinoma ir regima visais jo kūrybos laikotarpiais. Jūra ne taip dažnai matoma Čiurlionio tapyboje, bet ji taip pat labai svarbus įkvėpimo šaltinis ir simbolių erdvė, išsiskleidžianti visomis menininko saviraiškos formomis. Jos vaizdiniais paženklinta ir muzika, ir tapyba, ir fotografija, ir literatūra.
Šioje parodoje punktyru nužymėta menininko kūrybinėje laboratorijoje vykusi jūros vaizdavimo metamorfozė. Pirmieji jūros vaizdai Čiurlionio kūryboje atsiranda vos jam pradėjus piešti muzikos studijų Leipcigo muzikos akademijoje laikotarpiu, kada kalėdinių atostogų metu jis, kovodamas su vienatve, nusiperka dažų ir pradeda tapyti. Šiuos etiudus dar mažai kas sieja su brandžiu Čiurlionio tapybos pasauliu, bet jau čia galime pajusti dailininko jautrų gamtos grožio pergyvenimą.
1903–1905 metais jūra dominuoja muzikinėse Čiurlionio mintyse: tada gimsta simfoninės poemos „Jūra“ pirmieji eskizai, atverčiantys kokybiškai naują puslapį kūrėjo muzikiniame mąstyme. Muzikoje jūra šiuo metu – viską apimanti stichija, atverianti naujas spalvines ir emocines galimybes, praplečianti raiškos erdves. Tuo metu tapyboje šiuo kūrybiniu laikotarpiu, kurį galima apibūdinti kaip psichologinį simbolizmą, jūra tampa erdve tam tikroms simbolinėms idėjoms ir siužetams atsiskleisti: ji kaip siužeto skleidimosi erdvė svarbi cikle „Tvanas“, triptike „Rex“, o taip pat ir viename garsiausių šio laikotarpio darbų „Ramybė“. Bet čia jūra dar nėra pagrindiniu vaizdavimo objektu.
1905 metais laiške broliui Povilui dailininkas prisipažįsta norįs „studijuoti gamtą“. Tais metais jo labai abstraktėjančioje saviraiškoje gamta tampa minties raiškos centru. Jūra nėra užmiršta – gimusiuose nedidukuose jūros etiuduose labai lakoniškomis priemonėmis dailininkas fiksuoja saulės, debesų, bangų ritmus ir santykius, sukuria erdvės, atmosferos pojūtį. Čia jūra jau tampa pagrindiniu personažu. Tų pačių metų rudenį apsilankymas prie Juodosios jūros ir Kaukaze padovanoja Čiurlionio fotografijose įamžintą jūrą. Kalnai ir jūra, vėjas ir pašiauštos bangos, saulės spindulių žaismas jūros platybėse – tai jo fotografijų siužetai, atskleidžiantys naują susidomėjimą marinistinės raiškos erdvėmis.
1907–1908 metais jūra vėl tampa centriniu menininko kūrybos objektu: tuo metu orkestruota galutinė simfoninės poemos „Jūra“ versija, sukurtas triptikas fortepijonui „Trys maži peizažai „Marės“, o 1908-ųjų vasarą gimsta tapyta trijų dalių „Jūros sonata“. Visuose trijuose monumentaliuose darbuose jūra tampa simboline raiškos erdve. Čiurlionis labai užtikrintai jaučiasi fiksuodamas pačius subtiliausius jūros raiškos elementus, prisodrina juos prasmėmis, ženklais ir metaforomis. Tuo pat metu parašytas ir literatūrinis kūrinėlis „Jūra“, kaip programinės simfoninės poemos „Jūra“ iliustracija, prideda dar vieną minties sluoksnį marinistinei Čiurlionio raiškai. 1908 metų vasarą ir rudenį sukurta nemažai fortepijoninių miniatiūrų, alsuojančių jūros erdve ir jūros stichijos vaizdiniais, taip ruošiantis planuotos operos „Jūratė“ komponavimui.
Rokas Zubovas
Paroda veiks iki rugsėjo 15 d.
OPENING HOURS:
Antradieniais – penktadieniais 11.00–18.00
Pirmadieniais, šeštadieniais sekmadieniais ir valstybinių švenčių dienomis – NEDIRBA.
-
Mūsų veiklą taip pat galite sekti:
