Balandžio 15 d., šeštadienį, 16:00 val. M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje, minint žymios rašytojos, dramaturgės, vertėjos, kritikės, pedagogės, visuomenės veikėjos, M. K. Čiurlionio žmonos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės vardadienį, kelsimės laiku į tarpukarį, kai „Čiurlionienės šeštadienių“ metu vyko intensyvus lietuvybės, lietuviško žodžio ir tautinės savimonės kūrimas.

Garsieji kalbos šeštadieniai, dar vadinami Čiurlionienės šeštadieniais, kur 1926-1940 m. susiburdavo poetai, rašytojai, literatai, lituanistai, buvo skirti puoselėti lietuvių kalbą, skatinti naujus vertimus, pakeisti svetimybes naujais lietuviškais žodžiais. Iš tų Čiurlionienės šeštadienių išaugo žurnalas „Gimtoji kalba“ (1933–1941), kurį 1933–1934 m. redagavo pati S. Kymantaitė-Čiurlionienė. Nustebsite, kiek naujų, mums dabar įprastų vartoti žodžių gimė tų šeštadienių metu!

Sofija Čiurlionienė – Kymantaitė vietoje „chalato“ pasiūlė vartoti „palaidinį“. Palaidinis greitai prigijo tarp jos artimųjų, o vėliau tapo ir plačiai vartojamas. Tiesa, palaidine šiandien vadiname visai ne jaukų susisupti namų rūbą, o viršutinį drabužį! Tačiau lietuvių kalbos žodyne galime rasti tokį palaidinės apibrėžimą:

„Palaida, per juosmenį neįmta, nepaspausta moteriška striukė, bliuzė“, na o chalatas – iš žodyno taip niekur nedingo ir yra plačiai vartojamas. Gal įkvėpti Sofijos Čiurlionienės nuo šiol chalatą praminsite palaidiniu?

Čiurlionienės šeštadienių metu buvo daug diskutuojama apie vertimus, ieškoma kaip tiksliau pasirinkti lietuvišką žodį užsienio autorių mintims perteikti. Neretai vertėjams pritrūkdavo lietuviško žodžio. Čia pat visi „šeštadieniečiai“ skubėdavo gelbėti situacijos ir tuoj sukurdavo naujadarą. Vieną vakarą Jurgis Talmantas, vertėjas ir literatas, į šeštadienį atsinešė visą valgių sąrašą ir visi vakaro dalyviai su pasimėgavimu kūrė lietuviškus pavadinimus.

To vakaro pasiekimai:

Tie naujadarai, tiesa, tuo metu visiems labai keistai skambėjo ir buvo daug diskusijų, ar žodžiai prigis. Tačiau mes esame tikrieji liudininkai, kad praėjus daugiau nei pusei amžiaus jie prigijo puikiai, ir tikrai ne visi paklausti žinotų senąją žodžio versiją.

O dabar galime tik seilę varvinti bandydami įsivaizduoti, kokio įdomaus turinio buvo to meto ryškiausių lietuvių kalbos mylėtojų ir puoselėtojų diskusijos, bandant išrinkti geriausią naujo žodžio variantą! Kodėl lietiniai? Nes juos išliejame? O maltiniai, nes iš maltos mėsos? Gerai, bet kodėl sultinys? Tikimės šie šmaikštūs klausimai suksis ir jums!

Kas ta lietuvių kalba, kaip ji kuriama šiandien, kaip kinta ir kuo svarbus kalbos išsaugojimas, Jums? Pasikalbėkime šį šeštadienį, balandžio 15 d., 16 val. Lauksime M. K. Čiurlionio namuose!

Įėjimas laisvas.
Be išankstinės registracijos.

 

Mūsų veiklą taip pat galite sekti:

Facebook | Instragram | Youtube 

 

Kiti susiję straipsniai:

Kas ta lietuvių kalba? – atsako diskusijos dalyviai

„Kaip kalbą kuriame šiandien?“: klausiame ir kviečiame į diskusiją su žymiais šiandieninės kalbos „kūrėjais“

#ČNaujienlaiškis | Dialogai su Čiurlioniu, Sofijos Šeštadienis ir kita

Paroda „Kitoks Čiurlionis. Vilniaus dailės draugijoje I“

Edukacijos kviečiančios keliauti skirtingais Čiurlionių gyvenimo etapais