Koks jis buvo iš tiesų?

M. K. Čiurlionio namai Vilniuje garsūs ypatinga vieta – memorialiniu kambariu, kuriame 1907–1908 metais gyveno M. K. Čiurlionis. Nors jau kelis dešimtmečius šis kambarys lankytojus džiugina savo aura ir kviečia pažinti kūrėjo gyvenimo Vilniuje laikotarpį, dažnai girdimas jų pasikartojantis klausimas: koks jis buvo iš tiesų? Kaip galėjo atrodyti praėjusio amžiaus kambarys – erdvė, kurioje reiškėsi kūryba, gimdavo idėjos, mezgėsi svarbūs pokalbiai bei virte virė buitis?

Į šiuos ir panašius klausimus nuspręsta atsakyti realiu pavyzdžiu, pasitelkiant improvizuotą žvilgsnį ir istorinių šaltinių pagrindą, kaip atspirties tašką. Taip M. K. Čiurlionio namų XVII amžiaus rūsio patalpose gimė patyriminė paroda „Improvizuotas Čiurlionio kambarys“. Birželio 7 dieną atidaryta paroda – tai autorės Livijos Krivickaitės įsivaizdavimas, kaip galėjo atrodyti M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos erdvės, kokius jausmus ir būsenas jos galėjo sukelti jose apsilankiusiems svečiams.

Autorė parodoje pasitelkia įvairių pojūčių priemones – kvapus, atmosferinę muziką, erdvinius objektus ir instaliacijas. Paveikumą sustiprinama istorinė medžiaga: amžininkų atsiminimai, laiškų fragmentai ir natų rankraščiai. Vizualinį identitetą – atrinktos darbų, eskizų reprodukcijos, autentiškos rūsio sienos bei to laikmečio buities elementai: nuo virtuvės rakandų iki metalinės lovos konstrukcijos. Iš viso parodą sudaro trys, skirtingus Čiurlionio gyvenimo aspektus atspindinčios, erdvės: „Buities neišvengiamybė“, „Kūryba = Gyvenimas“ ir „Sielos ramybė“. Kiekvienoje erdvėje esančios instaliacijos ir jų objektai – patyrimo dalis, todėl juos galima laisvai liesti, apžiūrinėti ir tyrinėti.

Pirmame kambaryje pateiktos M. K. Čiurlionio buitinio gyvenimo detalės – kruopščiai nusakyta jo išvaizda, kuri realybėje šiek tiek skyrėsi, nuo visiems puikiai atpažįstamos S. F. Fleury fotoatelje darytos Čiurlionio portretinės nuotraukos – tai neretai tampa malonia staigmena parodos lankytojams. Šis kambarys – tarsi virtuvės erdvė, kurioje pateikiama buities neišvengiamybė – valgyti ar rūpintis gyvenama vieta? Tam Konstantinas daug laiko neturėjo: „Kaip paskui patyriau, jis maitinosi saldžia arbata ir bulkutėmis arba duona prie jos.[...]“ (Iš S. Kymantaitės atsiminimų).

Antrasis kambarys – kūrybai skirta erdvė. Jos epicentre – sklandanti pianino klaviatūra, apsupta žvakių šešėliuose žaidžiančių muzikinių ženklų. Ši instaliacija atliepia Čiurlionio gyvenimą Vilniuje, kuomet jame įvairiausiomis formomis dominavo muzika: „K. Čiurlianis, baigęs Varšavos ir užsienyje Leipcigo konservatoriją, apsigyveno Vilniuj ir mokina skambinti ant fortepijono ir muzikos teorijos. Jo adresas Andrejevo gatvė 11, b. 6.” (skelbimas „Vilniaus žiniose”, 1908).

Trečiąją parodos erdvę autorė išskiria kaip esminę, įkvėpusią sukurti parodą – joje atkurta M. K. Čiurlionio 1905 m. daryta fotografija „Vyras sulūžusioje lovoje“.

„Ši Konstantino nuotrauka man visada atrodė viena meniškiausių ir šmaikščiausių, kuždančia kažką labai artimo ir tikro – kaip menininko akis pagauna esmę. Iš šios nuotraukos akivaizdu, kad Konstantinas gaudo įdomų, provokuojantį, menišką kadrą, pasireikšdamas kaip fotografas. Ši lovos nuotrauka įkvėpė parodą. Jau senai norėjau ją atkurti, paversti realybe, suteikti žiūrovams galimybę pasivaikščioti po šį kadrą. Iš širdingų atsiliepimų manau, kad pavyko“ – dalinasi parodos autorė Livija.

M. K. Čiurlionio namai kviečia „Improvizuotą Čiurlionio kambarį“ aplankyti neskubant – ieškoti mažiau matomų, t. y. paslėptų detalių, eksponatų, atveriant stalčių ar pažvelgiant į veidrodį. Žengiant į šį improvizuotą Čiurlionio pasaulį, lankytojų ausis pirmiausia pasiekia Konstantino muzika, lėtai leidžiantis į rūsį pasitinka šventojo santalo medžio aromatas, o išsivalius nuo gatvės triukšmo ir akims pripratus prie paslaptingos žvakių šviesos – prasideda patyriminė kelionė, kurios metu – įvyksta pažintis su tikruoju Čiurlioniu. Tokiu, kokį jį pažinojo tik artimieji.

Apsilankiusieji neliko abejingi:

„Visiškas privalomas dalykas lankantis Vilniuje – nusileisti į gilų rūsį Savičiaus gatvėje. Susipažinti su 1908 m., su papurusių plaukų M. K. Čiurlioniu ir jo akių šviesa Sofija. Nuostabus būdas paprastai, įdomiai ir paveikiai pristatyti ne tokius ir paprastus dalykus. Nenoriu išplepėti, patys geriau patirkite.“

„Vienas stipriausių ekspozicinių pergyvenimų, kuriuos patyriau per pastaruosius metus.“
„Penas akims, ausims, uoslei. Fantastiška patirtis.“
„Nepaprastai įdomi ir jaudinanti patyriminė paroda, neabejoju, ilgam išliks atmintyje.“

Parodos autorė Livija Krivickaitė.
Šviesų instaliacijų autorius Rytis Aliukonis.

Paroda veikia visa vasarą.
Lankymasis M. K. Čiurlionio namuose – nemokamas.

Mūsų veiklą taip pat galite sekti:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis

Kiti susiję straipsniai:

Patyriminė paroda „Improvizuotas Čiurlionio kambarys“

ČNaujienlaiškis | Dvi naujos parodos, Kultūros naktis ir skambantis Vilnius