Lapkričio 30 d. 18.00 val. Čiurlionio namuose Vilniuje (Savičiaus g. 11) bus atidaryta Rūtos Katiliūtės kūrybos paroda „Mažoji tapyba“. Atidarymo vakare dalyvaus galerijos „Meno niša“ atstovės, Rūtos Katiliūtės poeziją skaitys aktorė Neringa Bulotaitė,  fortepijonu skambins Rokas Zubovas.

Parodoje „Rūta Katiliūtė. Mažoji tapyba“ eksponuojami dailininkės kūrybiniai ieškojimai – mažaformatė tapyba ant popieriaus, drobės, atlikta aliejiniais dažais, pastele ir  mišria technika. Dalis ekspozicijos - tai minimalistinių abstrakcijų, tapytų ant popieriaus, drobės, visai mažų drobelių dėlionė ir net ištapytos vėduoklės. Darbuose dominuoja subtilus žiemiškas koloritas, persipinantis su šiltais rusvais tonais, o akcentuojantys mėlynos spalvos motyvai yra tarytum menininkės vizitinė kortelė. Spalvų gama atkartoja žiemos spalvines žaismes ir organiškai susilieja su ekspozicine erdve. Darbų apimtys nedidelės, tačiau jos reikalauja erdvės. R. Katiliūtės darbų monumentalumas išlieka net ir minimalistiniuose kūriniuose.
R. Katiliūtė Čiurlionio namų veikloje dalyvauja nuo pat jų įkūrimo pradžios. 1996 m. salės interjerui ji pertapė M. K. Čiurlionio 1909 m. tapytą „Rūtos“ draugijos scenos uždangą. Tais pačiais metais Čiurlionio namuose vyko jos paroda „Šviesos ženklai“, o 2007 m. menininkė eksponavo savo piešinių parodą.
R. Katiliūtės paroda, pasitikdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtąsias metines, Čiurlionio namai pradeda parodų ciklą „Nacionalinės premijos laureatai svečiuojasi M. K. Čiurlionio namuose“. Šiai dailininkei Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija buvo suteikta 2016 metais.

Prieš 110 metų, kada Vilniuje Savičiaus gatvėje, atvažiavęs iš Varšuvos, kambarį išsinuomojo Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Lietuva buvo tik gimstanti vizija, svajonė, kurią puoselėjo vos saujelė apsisprendusių lietuvininkų, besitelkiančių į pirmuosius branduolius, vėliau tapsiančius gimstančios nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatiniais akmenimis. M. K. Čiurlionio laiške broliui Povilui dar 1906 metų pradžioje užrašytas sprendimas „visus savo buvusius ir būsimus darbus skirti Lietuvai” buvo ne skambi  frazė, o giliai suvoktas savo paskirties suvokimas ir atsakomybės bei lemties prisiėmimas. 1907 metais Vilniuje jis tapo vienu svarbiausių naujai gimstančio lietuvių menininkų judėjimo nariu, o aplinkybės iš karto padarė jį lyderiu: kūryba, patyrimas, žinomumas, idėjos, asmeniniai bruožai ryškiai išskyrė jį iš kitų to meto kūrybinio sąjūdžio dalyvių. Pats Čiurlionis, deja, nesulaukė savo didžiosios vizijos - Lietuvos - realizacijos, bet jo tapyba ir muzika, straipsniai, visada pirmyn žvelgiančios idėjos ir asmeninis pavyzdys ne tik amžininkams, bet ir visoms vėlesnėms Lietuvos kūrėjų kartoms tapo Lietuvos idėjos esme, siektinu pavyzdžiu ir didžiuoju autoritetu.

Praėjus šimtui metų po Lietuvos idėjos tapimo kūnu, Čiurlionio namuose Vilniuje bus pristatyti penki dailininkai, Lietuvos nacionalinės premijos laureatai, kurie šiandien savo kūryba ir veikla yra nusipelnę aukščiausių apdovanojimų ir pagarbos šių dienų meno pasaulyje. Kiekvienas jų savaip neša ir realizuoja prieš 110 metų Čiurlionio postuluotą mintį savo kūrinius skirti Lietuvai.

R. Katiliūtės parodą Čiurlionio namuose bus galima aplankyti iki 2018 m. sausio 30 d.

Parodos kuratorė Ona Židonytė