„Dabar, parvažiavęs į Druskininkus, baisiai užsidegu gamtą studijuoti. Jau antra savaitė nutapau po keturis penkis peizažus. Nutapiau keturiasdešimt vienetų. Kai kurie, galimas dalykas, yra labai geri.„

M. K. Čiurlionis

Nuo š. m. gegužės 14 dienos Čiurlionio namuose veiks M. K. Čiurlionio reprodukcijų paroda „Atsiųsta iš Druskininkų“. Tai galimybė parodos lankytojui prisilieti prie darbų, kurie buvo kurti dailininko namų šilumos aplinkoje ir perteikia pačias giliausias ir raiškiausias emocines, ir tapybines inspiracijas.

Tapyba M. K. Čiurlionis užsiiminėjo šešerius metus (1903–1909). Nemaža tapybos darbų dalis sukurta vasaromis, atostogaujant tėvų namuose Druskininkuose. Čiurlionio darbuose pasireiškia dėmesys gimtojo krašto gamtai ir tautinei Lietuvos praeities kultūrai.

M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulis formavosi XIX a. pabaigoje, neoromantizmo, simbolizmo ir art nuoveaumeninių idėjų sankirtoje. 1903 m. pradėjęs tapyti, jis nenutraukė ir kompozitoriaus veiklos.

1907–1909 m. M. K. Čiurlionio paveikslai yra visiškai naujas žodis 1900-ųjų epochos dailės kontekste, todėl tapytojas priskiriamas prie abstrakčiosios tapybos pradininkų. M. K. Čiurlionis iškristalizavo ne spalvinį, bet daugiau grafinį-erdvinį abstrahavimo būdą bei pateikė vieną įdomiausių muzikos principų taikymo tapyboje galimybių. Šiuo požiūriu jis priklauso ratui menininkų, dalyvavusių XX a. pradžios dailės avangardiniuose procesuose, kurie vedė abstrakčiosios tapybos link.

Čiurlionio paveiksluose matyti ryškiai savitas erdvės suvokimas, sukeliantis vaizdo, tapyto lyg iš paukščio skrydžio, įspūdį. Paveikslams suteikiamas kosminio regėjimo, gilaus vidinio susikaupimo atspalvis.

M.K. Čiurlionį visuomet domino Visatos radimosi, jos sandaros, pasaulį valdančios dvasios klausimai, gamta ir jos ciklai. Žmogaus ir jo gyvenimo prasmė, psichologinės būsenos ir būties evoliucija, galimybė įgyvendinti muzikinės kūrybos principus dailėje.

Paroda veiks iki š. m. rugsėjo 13 dienos.