Švenčių savaitės metu kviesime atrasti ir pažinti Čiurlionių šeimos Kalėdų tradicijas, mėgstamiausius papročius, keliausime prisiminimų takais, kurie nukels į visai kitokias Kalėdas, kurios šiandien tampa artimos kaip niekada anksčiau – švenčiamos saugiai, ramiai ir tik artimiausių žmonių rate.
Nors negalime Jūsų šiemet pakviesti į „Stebuklų vakarus prie židinio pas Čiurlionį”, bet tikėkitės kelių muzikinių akcentų, kurie, tikimės, suteiks Jūsų šventėms malonių momentų.
Pirmąjį muzikinį sveikinimą iš M. K. Čiurliono namų galite peržiūrėti – ČIA. M. K. Čiurlionio namų direktorius, pianistas Rokas Zubovas atlieka M. K. Čiurlionio tris liaudies dainas: „Aš pasėjau Rūtelę“, „Vienam kiemely“, „Ganau ganau aveles“ ir „Viešpaties Angelas“. Šie keturi M. K. Čiurlionio kūrinėliai simboliškai apjungia keturis advento sekmadienius, nurodo į Viltį, Tikėjimą, Džiaugsmą ir Ramybę.
#MKČkalėdos – Kalėdinės Čiurlionių šeimos istorijos:
„Kalėdos ir Kūčios buvo iškilmingiausia ir mėgstamiausia mūsų šeimos šventė.
Gal dėl to, kad Druskininkai žiemą būdavo visiškai ištuštėję – galėjai pereiti visą kurortą ir miestą, nė vieno žmogaus nesutikęs.
O gal dėl to, kad ilgi žiemos vakarai prie žibalinės lempos nors ir suartindavo visus, bet kartu sužadindavo saulės šilumos ir jaunų balsų skambėjimo, jaunystės šaunumo, žvitrumo ilgesį.
O gal senų tradicijų žavesys pagaudavo mus ir praturtindavo mūsų gyvenimą nekasdieniais vaizdais, legendomis, svajonėmis.” – Jadvygos Čiurlionytės prisiminimai.
„Saulele mano šviesioji. Nesijuok iš manęs – baisiai mėgstu plotkelės laužymo paprotį – pusę siunčiu Tau – o kitą pasidalysiu su saviškiais Druskininkuose.“ – Čiurlionio laiškas Sofijai, 1908 12 20.
„Pamenu, buvau dar visai vaikas, mano mama nuėjo su reikalais pas Valeriją Čiurlionytę į muziejų. Kad netrukdyčiau pokalbiui, man Valerija sako: „einam į saugyklas, parodysiu paveikslus su angelais”. Pamatau Čiurlionio paveikslus, kada dar juos drausta rodyti... po apsilankymo, mama sako: „tegu tie paveikslai apšviečia Tavo širdelę, bet niekam apie tai nepasakok, tegul lieka tik Tau...“, o per Kūčias ir Kalėdas tai pirma mintis buvo – užtraukti užuolaidas. Nes abu tėvai – mokytojai.” – Laimos Zubovienės, Roko Zubovo mamos, prisiminimai.
„Diena prieš Kūčias linksma ir triukšminga. Mama rankšluosčiu surišą Kastuko gaurus ir pristato jį pyragus minkyti, ką jis su mielu noru ir sąžiningai atlieka, niekam kitam šių garbingų pareigų neperleisdamas. Kiekvienas vaikų turi kokią nors pareigą.“ – Jadvygos Čiurlionytės prisiminimai.
„Pas mus dabar namie didelė ruoša. Mamytė išsitepus suodžiais ir trypsi prie virtuvės, nes ryt Kūčios, o čia dar iš Vilniaus turi atvažiuoti svečių (Marytė, Viktoriukas su sūnumis ir Julytė). Juzė ir Valė taip pat pasiraičiusios rankoves. Krosnyje spraga įsiliepsnoję sauso medžio pagaliai. Stasiukas baigė malti aguonas ir taiso eglutei įstatyti kryžioką. Petrelis kankinasi su septimų akordais. O Tėtė atsiminė dar kažkokią ponią ir nunešė jai plotkų. Kas minutę atsiveria durys, ir su žodžiais „Tegul bus pagarbintas“ įeina tai seniokas, tai kokios dvi mergaitės, tai boba – vis plotkų. „Turbūt, ponas vargonininkas šiemet mus pamiršo“, ir išriša iš nosinės didelį varinį dešimtuką.“ – iš Čiurlionio laiško broliui Povilui, 1904, gruodžio 23 d.
„Kūčių rytą Kastukas virtuvėje ant židinio gaubtuvo surašo visus valgius, kurie turi būti pagaminti Kūčioms ir, kuriam valgiui išvirus, iškilmingai išbraukia jį iš sąrašo. Valgių turi būti magiškas skaičius – devyni.”
„Kai jau stalas paruoštas, Kastukas išeina į kiemą pažiūrėti, ar pirma žvaigždė jau pasirodė, nes su pirmos žvaigždės pasirodymu sėsdavome prie stalo.“ – Jadvygos Čiurlionytės prisiminimai.
Antrasis šventinis muzikinis akcentas Čiurlionio namų choro atliekama Čiurlionio liaudies daina „Bėkit, bareliai“ (peržiūros nuoroda).
„Kūčios – man tai susitelkimo, laukimo, bendruomeniškumo bei tam tikros mistikos simbolis. Tarp visų M. K. Čiurlionio dainų, „Bėkit, bareliai“ išsiskiria savo įtempta dramaturgija (reikalauja susitelkimo), nenutrūkstamu vedimu nuo pradžios iki kulminacijos ir pabaigos, polifoniškumu bei epiškumu, rimtumu, kas suteikia tam tikrą mistišką arba mitinį pojūtį klausantis bei dainuojant šią dainą.“ – pasakoja Čiurlionio namų choro vadovas, dirigentas Mantvydas Drūlia.
„Pirmą Kalėdų dieną visi keliasi gana vėlai, tik tėvas anksti išeina į bažnyčią, ir mama triūsia virtuvėje. Apie dešimtą valandą pakvimpa kava ir kiti skanūs dalykai, o kambaryje kažkas garsiai nusižiovauja.“ – Jadvygos Čiurlionytės prisiminimai.
Trečiasiąjį šventinį muzikinį akcentą dainų pynę „Čiurlionio keliu“, kurią drauge atliko Valstybinis Vilniaus kvartetas, Čiurlionio namų choras, pianistai Sonata ir Rokas Zubovai galite peržiūrėti - ČIA.
„Antra Kalėdų diena jau kitokia. Kastukas nuo pat ryto skambina savo naujus kūrinius, klausia, katras katram patinka, kartais, mums prašant, paskambina ištraukas iš simfoninių poemų „Miške“ (ją labai mėgo tėvas) arba „Jūra“. Vaikinai klausinėje, Kastukas aiškina. Tėvas klauso su pasididžiavimu. Jam labai patikdavo Kastuko muzika, ir visada gailėdavosi, kad dėl technikos stokos negali kaip reikiant paskambinti jo preliudų.” – Jadvygos Čiurlionytės prisiminimai.
Siunčiame virtualius sveikinimus ir linkime, kad senųjų tradicijų žavesys pagautų mus visus, praturtindamas mūsų gyvenimą nekasdieniais vaizdais, legendomis ir svajonėmis!
Mūsų veiklą taip pat galite sekti:
Facebook | Instragram | Youtube
Kiti susiję straipsniai:
Naujų metų sveikinimas | „Stebuklų vakarai prie židinio pas Čiurlionį“
