M. K. Čiurlionio namai Vilniuje pradeda susitikimų ciklą „Čiurlionio gentis šiandien” (#ČiurlionioGentis). Artėjant 150-osioms M. K. Čiurlionio gimimo metinėms, pačiomis įvairiausiomis formomis – parodų, koncertų, susitikimų, susipažinimų, video peržiūrų, pokalbių vakarų ir kitomis – Čiurlionio namuose Vilniuje kviesime apsilankyti po pasaulį, nuo Užupio iki Melburno, pasklidusias Čiurlionių giminės, kuri, kaip žinoma iš istorinių šaltinių, jau nuo septyniolikto amžiaus gyveno Guobinių kaime, netoli Druskininkų, atžalas. Seniausias atsekamas šios genties atstovas, Andrius Čiurlionis, gimė Guobinių kaime 1758 metais. Pusantro šimto metų giminė sėsliai gyveno Druskininkų apylinkėse, o jau dvidešimtajame amžiuje, Čiurlioniams dėl įvairiausių istorinių aplinkybių sklindant po pasaulį, keitėsi ne tik jų gyvenamoji vieta, kultūrinė aplinka, bet adaptavosi ir šios senos lietuviškos pavardės rašyba. Genealoginiame Čiurlionių medyje galime aptikti tokias pavardės modifikacijas kaip Curlanis, Charlonis, Chalmers, ar net Charlnoes. Žinoma, per santuokas šiame genties medyje taip pat atsiranda ir pačių įvairiausių lietuviškų ir kitataučių pavardžių, tad Čiurlionio namai pradeda pažintinę kultūrinę kelionę, kurios metu bus galima susipažinti su šiandien save įvairiausiose kūrybos sferose realizuojančiais šios plačios genties atstovais.
Mikalojus Konstantinas (šeimoje vadintas antruoju – Konstantino vardu) buvo vyriausias sūnus gausioje Konstantino ir Adelės Čiurlionių šeimoje. Tėvas Konstantinas Čiurlionis, Stanislovo ir Onos Čiurlionių antrasis sūnus, netęsė tėvų žemdirbystės tradicijos, o pasirinko vargonininko duoną. Pradėjo vargonauti Liškiavoje, kur susipažino ir susituokė su iš Bavarijos vokiečių kilusia Adele Rotmanaite. Tada sekė vargonininko darbas Varėnoje ir Ratnyčioje, kol šeima ilgam įsikūrė Druskininkuose. Šeimoje augo penki broliai ir keturios seserys, o Mikalojus Konstantinas visada jautė vyriausiojo sūnaus pareigą ir pašaukimą rūpintis savo jaunesniais broliais ir seserimis. Ir šis rūpestis reiškėsi labai plačiai: kai Mikalojus Konstantinas būdavo Druskininkuose, jis asmeniškai sekė visų muzikinį brendimą, visu pulku drauge keliaudavo su jaunesniais broliais ir seserimis į „plenerus” tapyti gamtoje. O studijų ir gyvenimo Varšuvoje metu, Mikalojaus Konstantino nuomojamame kambaryje vienu metu gyveno net keturiese: išlaikomi vyriausiojo, trys jaunesni broliai mokėsi įvairiose Varšuvos mokymosi institucijose.
Todėl gal ir nėra keista, kad nemaža dalis brolių ir seserų susiejo savo likimus su įvairia kūrybine ar kultūrine veikla. Štai, artimiausias Mikalojui Konstantinui pagal amžių brolis Povilas studijavo muziką Varšuvoje ir architektūrą Niujorke, o po pirmojo pasaulinio karo Kaune projektavo, dėstė perspektyvą ir braižybą Kauno meno mokykloje, yra likę ir jo muzikinių kūrinių. Pavyzdžiui, jauniausiais iš penkių brolių, Jonas, Varšuvos konservatorijoje studijavo vargonų klasėje, dėstė muziką ir dainavimą Palangos, Pandėlio ir Rokiškio gimnazijose, o vėliau – Tallat-Kelpšos muzikos technikume. Jauniausios kompozitoriaus ir dailininko seserys, Valerija ir Jadvyga, ne tik labai daug prisidėjo išsaugant brolio dailės ir muzikos kūrybą, bet taip pat abi buvo ypatingos asmenybės Lietuvos kultūros lauke, įrašė svarbius puslapius Lietuvos dvidešimtojo amžiaus kultūroje: Valerija Čiurlionytė-Karužienė, studijavusi dailę Rusijoje ir Vokietijoje, vėliau daugelį metų dirbo Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje, čia vadovavo meno skyriui, įsteigė Druskininkuose Memorialinį M. K. Čiurlionio muziejų, o štai Jadvyga, po muzikos studijų Vokietijoje, tapo viena svarbiausių dvidešimtojo amžiaus Lietuvos etnomuzikologijos tyrėjų, Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) išugdžiusi ne vieną liaudies muzikos tyrinėtojų kartą.
Čiurlionių klajonės po pasaulio platybes prasidėjo dar prieš pirmąjį pasaulinį karą. Mikalojaus Konstantino kelionių maršrutai yra gana gerai žinomi plačiajai visuomenei – tai ir Varšuva, ir Leipcigas, ir Anapa, ir Krymas, o taip pat ir vakarų Europos miestai, tokie kaip Viena, Miunchenas ir Praha. Brolis Povilas siekdamas išvengti tarnavimo Rusijos imperijos kariuomenėje 1904 metais išvyko į JAV, o į Lietuvą grįžo jau po pirmojo pasaulinio karo. Dauguma Povilo sūnaus Šimo palikuonių šiuo metu gyvena Portlando valstijoje, čia jie sutinkami Varis ir Mann pavardėmis. Dalis brolio Stasio Čiurlionio, pasirinkusio inžinieriaus profesiją ir vienerius metus net tarnavusio susisiekimo ministru tarpukario Lietuvoje, palikuonių šiuo metu gyvena Melburne, Australijoje. Sesers Valerijos Čiurlionytės-Karužienės sūnui Romui po antrojo pasaulinio karo emigravus į JAV, šios atšakos palikuonys gyvena Čikagos apylinkėse, o šiuo metu devyniasdešimt devintuosius metus einantis Jono Čiurlionio sūnus Vytenis, studijavęs istoriją Vytauto Didžiojo universitete Kaune, po antrojo pasaulinio karo emigravo į Klivlandą, JAV, kur jį priglaudė dėdė Thomas Curlanis.
Nuotraukoje viduryje sėdi Vytenis Čiurlionis, už jo stovi Juris Čiurlionis ir Beata Čiurlionienė, iš kraštų sėdi Sonata ir Rokas Zubovai. Klyvlandas 2019 metų vasaris. (Iš asmeninio archyvo).
Klivlande šiuo metu gyvena ir Vytenio sūnus dailininkas Jūris Čiurlionis, kurio tapybos paroda, pavadinta „Tapyba nuo bičiulių sienų” – tai pirmas žvilgsnis į „Čiurlionio gentį šiandien”. Pasibaigus karantinui, Čiurlionio namai pakvies visus besidominčius susipažinti su Jūrio Čiurlionio tapybos paroda, sudaryta iš tapybos kūrinių, kurie šiuo metu puošia Lietuvoje gyvenančių jo bičiulių ir giminaičių namus. Čia bus eksponuojami tapybos darbai, sukurti skirtingais dailininko kūrybos etapais. Siekdami artimiau supažindinti su dailininku Jūriu Čiurlioniu, jau dabar savo internetinėse platformose planuojame įvairiais formatais plačiau pristatyti patį dailininką ir jo kūrybos pasaulį.
Susiję straipsniai:
Vasaros sezono pradžia Čiurlionio namuose
Svečiuose pas Jūrį ir Beatą Čiurlionius
Tapybos paroda „Tapyba nuo bičiulių sienų“ | Jūris Čiurlionis
Čiurlionio namai atveria duris lankytojams ir kviečia į parodą
