#ČiurlionioBičiuliai M. K. Čiurlionio namų karuselė atsigręžia į Vilniuje M. K. Čiurlionį supusius žmones, bendradarbius ir bendražygius, drauge žadinusius lietuvybę pačioje XX a. aušroje. Savo vilniškius pažįstamus, kiekvieną trumpai charakterizavęs, menininkas šitaip apibendrino laiške savo Varšuvos laikų mokinei Halinai Wolman „tai ir visi tie, su kuriais gyvenu, vad. veikiantieji asmenys komedijoje ar dramoje, kurioje turiu…

Praeitą savaitę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko konkursas M. K. Čiurlionio stipendijai-paskatai jauniesiems kūrėjams gauti. Stipendiją įsteigė ir antrus metus skiria M. K. Čiurlionio draugija. Paraiškas LMTA gali teikti Kompozicijos katedros studentai. Stipendiją-paskatą 2021 metams laimėjo kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentas Lukas Butkus sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ sukūrimui. Iškilmingas įteikimas nuotoliniu būdu numatytas…

MKČ. Ramybė, 1904, Varšuva | Serenity, 1904, Warsaw #ČiurlionisPasaulyje Kas sieja Mezozojų (geologinę erą, prasidėjusią prieš 251 mln. ir pasibaigusią prieš 65,5 mln. metų) ir Čiurlionį? Kas sieja Mikalojų Konstantiną ir Austrijos imperijos imperatorių, Bohemijos karalių Pranciškų Juozapą? Kas sieja Čiurlionio paveikslą „Ramybė“ (1904, Varšuva) ir „Ledo kupolą“? Visus šiuos tris derinius jungia vienas atsakymas, kurį…

Su džiaugsmu pristatome neseniai išleistą natų leidinį „M. K. Čiurlionis. Kūrinių fortepijonui rinktinė“, kurio redaktorius ir sudarytojas Čiurlionio namų direktorius, pianistas Rokas Zubovas. „Fortepijonas buvo pagrindinis Čiurlionio muzikinės saviraiškos instrumentas. Jo muzika fortepijonui – tai tarsi menininko kūrybinė laboratorija, kurioje gimė drąsiausios jo muzikinės vizijos, kartais nelabai betelpančios į vienos meninės saviraiškos rėmus. <...> Pirmieji…

#TaiČiurlionis Kokį paveikslą kuria tavo vaizduotė išgirdusi M.K. Čiurlionio vardą? Išgirdę pažįstamo žmogaus vardą mes nesusimąstydami mintyse sukuriame jo portretą. Skaitydami knygas nutapome vaizduotėje sutiktų personažų paveikslus, ne prastesnius nei juos įsivaizdavo kurdamas rašytojas. O štai kaip savo vyriausiąjį brolį apibūdina sugrįžusi į vaikystę Jadvyga Čiurlionytė, knygoje „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“ (Kaunas, 1994). „Mūsų…

MKČ. Miestas. Popierius, tempera. 1908 |MKC. The City. Tempera on paper. 1908. Paskutinis ciklo „Čiurlionio Vilniaus istorijos“ pasakojimas žymi Vilniaus miesto grožį, kurį M. K. Čiurlionis kartu su sužadėtine Sofija Kymantaite patyrė 1908 metų vasaros naktį, pasitinkant aušrą. Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, prisiminimai: „Grįžus iš Kauno į Vilnių, teko galvoti apie atostogas. Konstantinas kraustėsi – svarbiausia buvo…

MKČ. ALLEGRO. Iš ciklo SONATA VI (Žvaigždžių sonata). 1908 | ALLEGRO. From cycle SONATA VI (Sonata of the Stars) Tęsiame „Čiurlionio Vilnius istorijas” ir šiandien dalinamės prisiminimais apie Čiurlionio vyrų chorą, apie muziką, kuri žavi, užburia bei kuria įstabiausius gyvus paveikslus mintyse, pasitelkdama choro balsuose slypinčią galią. M. K. Čiurlionio laiškas Bronislawai Wolman, Vilnius, 1907…

MKČ. Miestas. Popierius, tempera, guašas. 1908 Trečiasis, ciklo „Čiurlionio Vilniaus istorijos”, fragmentas, pasakoja apie Čiurlionio meilę Vilniaus miestui ir Čiurlionio muziką, kupiną žavingos jėgos, leidžiančios pamiršti realų gyvenimą. Levas Antokolskis, atsiminimai apie MKČ, pirmą kartą spausdinta dienraštyje „Sieverno Zapadnyj Golos“ (Nr. 1655): „...Jis buvo savotiškai pamaldus, mylėjo bažnyčios įspūdį prieblindom, mylėjo Vilnių, jo kreivas gatveles,…