Prancūzijoje įsibėgėja „Lietuvos kultūros sezonas 2024“. Pasitinkant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 149-ąjį gimtadienį, rugsėjo 19 dieną 21 valandą Tulūzoje, istorinėje miesto širdyje esančioje karmelitų koplyčioje, bus pristatyta koncertinė programa „Jūra spindinčiomis spalvomis“. Programa bus kartojama ir rugsėjo 28 dieną netoli Tulūzos esančiame Boljė miestelyje.
Šia programa, kurią drauge rengia vienas svarbiausių Tulūzos regiono chorinės muzikos kolektyvų, prof. Rolando Muleikos vadovaujamas „Ensemble Antiphona“ bei Sonatos ir Roko Zubovų fortepijoninis duetas, ne tik kuriamas daugiasluoksnis dialogas tarp Prancūzijos ir Lietuvos, Claude'o Debussy ir M.K.Čiurlionio, fortepijono ir dainos, garso ir spalvos, XX amžiaus pradžios ir dabarties, bet ir pristatoma pasaulinė premjera: Nijolės Sinkevičiūtės kūrinys pagal Oskaro Milašiaus žodžius chorui ir fortepijonui keturioms rankoms „Refleksijos“.
Neakivaizdinis dialogas tarp C.Debussy ir M.K.Čiurlionio prasidėjo dar 1903 m., kai abu kompozitoriai tais pačiais metais pradėjo kurti simfoninius kūrinius jūros tema. Vienas apie kitą nieko nežinodami, impresionistas C.Debussy tais metais pradėtą savo didžiausią simfoninį opusą pavadins „Jūra. Trys eskizai simfoniniam orkestrui“, o simbolistas M.K.Čiurlionis tais pat 1903 metais pradėtai epinei simfoninei poemai suteiks pavadinimą „Jūra“, švarraštyje užrašydamas jį dzūkiškai „Marės“. Iš savo labai skirtingų estetinių ir kultūrinių pozicijų abu genijai žvelgė į tą pačią gelmės ir neaprėpiamų erdvių stichiją, garsais tapydami saulės ir jūros bičiulystę, bangų šokius ir šėlsmus, vėjo galybę ir jo žaismus jūros platybėse, pasakojo amžiną jūros legendą. Tais pačiai metais pradėtų „Jūrų“ likimai buvo labai skirtingi: C.Debussy „Jūra“ dar iki Pirmojo pasaulinio karo visų pirma dirigento Arturo Toscanini pastangomis tapo vienu svarbiausių, dažniausiai grojamų amžiaus pradžios kūrinių ir yra laikoma etapiniu simfoninės muzikos istorijos šedevru; o štai M.K.Čiurlionio „Jūra“ pirmą kartą buvo atlikta tik 1936 metais Kaune, praėjus ketvirčiui amžiaus po kompozitoriaus mirties, ir skambėjo kūrinys be kompozitoriaus planuotų vargonų bei gerokai pakoreguota instrumentuote. M.K.Čiurlionio „Jūra“ patyrė dar ne vieną smūgį: 1956 metais ji buvo kompozitoriaus Eduardo Balsio „paredaguota“ – sutrumpinta ir smarkiai pakeista orkestruotė. Tik po 1990 metų, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pagaliau buvo imtasi atstatyti autorinę kompozitoriaus versiją.
Dvi „Jūros“ niekada nebuvo jungiamos vienoje koncertinėje programoje, tik pastaraisiais metais šis kūrybinis C.Debussy ir M.K.Čiurlionio „Jūrų“ dialogas S. ir R.Zubovų fortepijoninio dueto pastangomis, adaptacijų fortepijono keturioms rankoms forma, buvo atnaujintas įvairių šalių koncertinėse scenose nuo Pietų Korėjos iki JAV. Pagrindinėse Paryžiaus scenose – trys savaitės Lietuvos meno
Mūsų veiklą taip pat galite sekti / Connect with us:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
Lietuvos sezonas Prancūzijoje 2024: projekto „Begaliniai horizontai“ premjeros Varėnoje ir Vilniuje
Roko Zubovo ir Philo Vono duetas sugrįžta į M. K. Čiurlionio namus
