Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 135-osios gimimo metinės

,,Pasigirdo už durų lengvi žingsniai, ir saulės spinduliuose pasirodė vidutinio ūgio, juodais drabužiais, su juodu šaliku ant pečių jauna, liūdno madoniško veido moteris. Šviesūs plaukai lygiai sušukuoti, su sklastymu per vidurį. Kasos vainikėliu sudėtos ant galvos. Po pažastimi laikė žurnalą ir knygą" – Citata iš buvusios S. Kymantaitės-Čiurlionienės mokinės rašytojos Bronės Buivydaitės-Mičiulienės (1895–1984) prisiminimų.

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, 1911 m.

Ši madoniško veido moteris, savo darbais, kūryba ir nepaprastu gyvenimu garsinusi Lietuvą yra ne kas kitas, o Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, kurios 135 ąsias gimimo metines minime šiandien – Kovo 13 ąją!

Ši moteris buvo ne tik Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gyvenimo meilė, mūza ir atokvėpis. Ji buvo stipri, nepriklausoma kūrėja, garsi lietuvių rašytoja bei poetė, literatūros ir meno kritikė, visuomenės veikėja, lietuvių kalbos ir tautiškumo skatintoja, dramaturgė, vertėja, skaučių vadė ir pedagogė... galima vardyti ir vardyti, o galo vistiek nebus, tokios didžios moters būta!

Nepasiduoti po netekties, vienai auginti dukrą, kovoti už moterų teises ir rasti jėgų priešintis priespaudai – visai tai tilpo Sofijos asmenybėje, tuo ji pavergdavo širdis, įkvėpdavo kurti, buvo stiprybės pavyzdys, šviesa tamsybėse, apie kurią rašė pats M. K. Čiurlionis.

Švęsdami šią gražią dieną dalinamės kadrais iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės gyvenimo skambant jos mylimo vyro M. K. Čiurlionio harmonizuotai lietuvių liaudies dainai „Aš padainuosiu dainų dainelę“. Tikimės, kad paskatinsime pasidomėti šios iškilios moters gyvenimu ir kūryba, o jos tekstai, mintys ir požiūris į gyvenimą įkvėps stiprybės ir drąsos šiuo audringu periodu.