Š. m. birželio 1 d. (pirmadienį) Čiurlionio namai atveria duris lankytojams ir kviečia į dailininko Jūrio Čiurlionio tapybos parodą „Tapyba nuo bičiulių sienų“ sudarytą iš Lietuvoje esančių dailininko paveikslų, kuriuos iš savo kolekcijų maloniai paskolino Lietuvoje gyvenantys jo bičiuliai ir giminaičiai. Parodoje eksponuojami penki tapybos darbai:

„Durys į draugo namus #2“ (Entrance to a friend‘s House #2)  (1992)

„Kieno šie miškai“ (Whose Woods are These) (1987-88)

„Mergina ir žirgas“ (Chestnut Mare) (1988)

„Mano stalas“ (My Table) (1992)

„Jeruzalė“ (Jerusalem) (2012)

„Bernardinai“ (Bernardines) (2014)

Keturi iš jų sukurti ankstyvuoju dailininko kūrybos laikotarpiu, o „Jeruzalė“ ir „Bernardinai“ yra pastarojo dešimtmečio darbai.  

Jūrio Čiurlionio kūrybą sudaro trys pagrindinės saviraiškos kryptys. Pradėjęs savo kūrybinį kelią kaip tapytojas, jis 1980 – 1990 metais aktyviai dalyvavo grupinėse parodose JAV, o taip pat jo tapybos darbai buvo eksponuojami Brazilijoje (San Paulas, tarptautinis centras, 1986), ir Prancūzijoje (Paryžius, Tarptautinis meno centas, 1986). Kiek vėliau dailininkas pradėjo kurti savitą meno formą, paties pakrikštytą „Žynio lazdomis“.

Kiekvienas iš šių Jūrio sukurtų meno objektų – tai atskira istorija, simboliais ir prasmėmis prisodrintas pasakojimas, sukurtas iš natūralaus ar apdirbto medžio gabalo ir „atrastų objektų“. Dažna jų užbaigta tapybiniais štrichais. „Žynio lazdos“ buvo eksponuojamos Vilniuje 1997 metais. Apie jas dailininkas atsiliepia taip: „Žynio lazdos“ nepavers švino į auksą, ir nėra jokios garantijos, kad jos nuves į ekstazės pagautą praregėjimą. Bet gal jos gali padėti nors truputį. „Žynio lazdų“ paskirtis, jeigu jos iš viso turi paskirtį, ir yra padėti asmenybei atsistoti ant savojo vienintelio slenksčio, analizuoti ir kritiškai nagrinėti Pasaulį, tuo būdu suvokiant savo gyvenimo ir Visatos prasmę“.

Trečioji Jūrio kūrybos erdvė – tai abstrakčios mozaikos. Medžiaga kūrybai čia dažniausiai tampa keraminės plytelės, bet mozaikas dailininkas kuria ir iš medžio gabaliukų, ar kitų medžiagų kurių faktūrinės savybės leidžia formuoti spalvą, liniją ir plokštumą. Ši saviraiškos forma išaugo iš kasdienės Jūrio veiklos: dirbdamas dailidės darbą, vykdydamas įvairius interjero užsakymus, jis spontaniškai pradėjo naudoti sudužusias keramines plyteles vonios kambario ar virtuvės unikalaus kūrybinio sprendimo įgyvendinimui, o tai peraugo į grynai meninius ieškojimus. Jūris šią kūrybos formą lygina su tuo, kas Hindi kultūroje vadinama „Šivos šokiu“ – sunaikinimas ir kūryba: „daužau plyteles plaktuku, metu jas aukštyn į orą, kad skiltų krisdamos ant betono, ir tada greitai lipdau ant lakšto arba sienos. Neįmanoma sunaikint – visuomet kuriasi kūrinys“.

Dailininkas Jūris Čiurlionis gimė, augo ir gyvena Klivlande, Ohio (JAV). Jis yra antrasis vaikas Vytenio Čiurlionio ir Liudos Liudžiūtės šeimoje. Vytenis Čiurlionis, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio jaunesniojo brolio Jono Čiurlionio sūnus, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas po antrojo pasaulinio karo. Klivlande šeima pradžioje apsistojo pas antros eilės dėdę Tomą Curlanį, kurio tėvas Mykolas (Leonardas) Čiurlionis su Vytenio seneliu Konstantinu turėjo tą patį tėvą, bet skirtingas mamas. Pristatydami vieną iš šiandien po pasaulį išsklidusių kuriančių Čiurlionio giminės atstovų, Čiurlionio namai šia paroda pradeda ciklą „Čiurlionio gentis šiandien“ (#ČiurlionioGentis).

 

Svarbi informacija lankytojams: Kviečiame užeiti į Čiurlionio namus su burną ir nosį dengiančia apsaugos priemone. Saugodami Jūsų ir savo sveikatą, mes į parodą įleidžiame tik po vieną lankytojų grupę ir po kiekvieno apsilankymo dezinfekuojame liestus paviršius.Todėl atsiprašome, jeigu Jums tenka palaukti.

 

Susiję straipsniai:

Vasaros sezono pradžia Čiurlionio namuose

Naujas projektas – „Čiurlionio gentis šiandien“

Svečiuose pas Jūrį ir Beatą Čiurlionius

Tapybos paroda „Tapyba nuo bičiulių sienų“ | Jūris Čiurlionis

Grojaraštis #ČiurlionioGentis