Paskutinis ciklo „Čiurlionio Vilniaus istorijos“ pasakojimas žymi Vilniaus miesto grožį, kurį M. K. Čiurlionis kartu su sužadėtine Sofija Kymantaite patyrė 1908 metų vasaros naktį, pasitinkant aušrą.
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, prisiminimai:
„Grįžus iš Kauno į Vilnių, teko galvoti apie atostogas. Konstantinas kraustėsi – svarbiausia buvo įdėti pirktą išsimokėjimui pianiną į dėžę, nugabenti į stotį – išsiųsti į Druskininkus. Paskutinis vakaras – nusprendėme sulaukti aušros ant Gedimino kalno. Vilnius vasaros naktį, Vilnius auštant stebėtas nuo Gedimino kalno! Tai buvo lyg jam sukurta. Ne veltui MKČ paveiksluose taip daug fantastingų miestų. Ir Vilnius tą naktį buvo lyg gražiausia pasaka.“
//
In June 1908, before leaving Vilnius, Čiurlionis and his fiancée Sofija Kymantaitė decided to spend the night wandering around Vilnius, climbing Gediminas Hill and watching the sun rise over their city of love.
Sofija Čiurlionienė-Kymantaitė, Memoirs:
“After returning from Kaunas to Vilnius, we had to think about holidays. Konstantinas was moving – the most important thing was to put the piano he bought in a box, take it to the station – send it to Druskininkai. Last evening. We decided to meet the sunrise on Gediminas Hill. Vilnius on a summer night, Vilnius observed from Gediminas Hill at dawn! It was as if created for him. It is not for nothing that there are so many fantastic cities in MKČ’s paintings. And Vilnius that night was like the most beautiful fairy tale.”
Mūsų veiklą taip pat galite sekti:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
Čiurlionio Vilniaus istorijos | „Kartok, Čiurlionie, be nustojimo tas dainas“
Čiurlionio Vilniaus istorijos | „Mylėjo Vilnių, jo kreivas gatveles”
Čiurlionio Vilniaus istorijos | „Čiurlionies paveikslai nepaprasti”