Vitualus renginys „Laiškai į Uosto gatvę“. Pianistas Rokas Zubovas ir aktorius Povilas Jatkevičius
Kviečiame artimiau pažinti M. K. Čiurlionio namų kūrybinę komandą, kuri šiais metais kultūrinės topografijos savaitei „Čiurlionio Lietuva“, tema – „Trečiasis Čiurlionis“, parengė virtualų renginį „Laiškai į Uosto gatvę“ ir išgirsti iš pirmų lūpų, ką galima tikėtis pamatyti ar pajusti, stebint renginio premjerą, kuri vyks, jau rytoj, gegužės 26 d. 18 val. M. K. Čiurlionio namų Facebook paskyroje.
Aktorius Povilas Jatkevičius. Kadras iš repeticijos. Foto: K. Pleita
Virtualiame renginyje „Laiškai į Uosto gatvę“ girdėsite jaunosios kartos aktoriaus Povilo Jatkevičiaus skaitomas Čiurlionio 1908 metais parašytų laiškų, Sofijai Kymantaitei, ištraukas. Po pirmųjų repeticijų aktorius pasidalijo savo įžvalgomis apie naujus atradimus ir atsinaujinusį požiūrį į Čiurlionį:
„Manau, kad daugelis, tuo pačiu ir aš, galvojame, jog Čiurlionį – žinome ar pažįstame jo kūrybą – labai gerai, tačiau, skaitant jo laiškus parašytus Sofijai, aš pamačiau ir pažinau visai kitą žmogų. Kalbant labai atvirai – iš pradžių net šiek tiek pasimečiau. Iš genijaus ir mistiko įvaizdžio liko tiesiog žmogus. Su tomis pačiomis, gerai atpažįstamomis problemomis, su kuriomis susiduria kiekvienas. Tai yra neįtikėtinai gražu.
Svarbu nutraukti tuos idealizavimo šydus ir susipažinti su kūrėju iš visai kitos – žmogiškosios – pusės. Tiesiog žmogumi, vaikščiojusiu ta pačia žeme, nors ir kūrusiu mums pasaką. Iš rašytinės kūrybos, taip pat galima suprasti ir pajusti labai didelį kitų žmonių indėlį į Čiurlionio kūrybą. Visų pirma, žinoma, turiu omenyje Sofiją Kymantaitę, kurią beskaitant laiškus galima ir įsimylėti.“
Pianistas Rokas Zubovas ir aktorius Povilas Jatkevičius. Kadras iš repeticijos. Foto: K. Pleita
Virtualaus renginio metu taip pat girdėsite ir pianisto Roko Zubovo atliekamas Čiurlionio 1908-1909 metų fortepijoninės muzikos ištraukas. Pianisto įžvalgos apie atliekamus kūrinius ir jų pasirinkimą:
„Čiurlionio gyvenime muzika ir ypatingai kūryba fortepijonui yra vienintelė niekada nenutrūkstanti gija, apjungianti visą jo kūrybos kelią... O ir pats fortepijonas buvo instrumentas, su kuriuo kūrėją siejo labai asmeninis, net sakyčiau fizinis ryšys. Iš laiškų ir atsiminimų žinome, kokia svarbi Čiurlioniui buvo galimybė skambinti fortepijonu, kokį dvasios diskomfortą jis jausdavo ilgesnį laiką neturėdamas galimybės prisiliesti prie klavišų. Todėl labai natūralu buvo galvoti, kad šį laiškų, skriejančių į Uosto gatvę, į mylimosios namus, skaitymą turėtų supti būtent ta muzika, kurią Čiurlionis kūrė tais pačiais 1908 metais... Užsimezgusios draugystės ir meilės Sofijai metais."
Režisierė Livija Krivickaitė. Kadras iš repeticijos. Foto: K. Pleita
Šio renginio režisierė Livija Krivickaitė apibūdina šį meninį vyksmą kaip „dviejų Čiurlionių“ – rašytojo ir muziko sintezę, patikint jo kūrybą profesionalams – žodinę dalį aktoriui Povilui Jatkevičiui, o muzikinę – pianistui Rokui Zubovui. Režisierės mintys apie kūrinį:
„Šiuo renginiu siekiame supažindinti žiūrovus su buvusia Vilniaus Uosto gatve bei vieno ypatingo jos namo istorija. Parodyti, jog pastarasis namas, kuriame gyveno ir mylimojo Čiurlionio laiškų laukdavo pati Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė vis dar tvirtai tebestovi dabartinėje Pamėnkalnio gatvėje.
Renginyje skambėsiančios Čiurlionio parašytų laiškų ištraukos atrinktos, ne tik su tikslu nupasakoti susirašinėjančiųjų tarpusavio santykį ar pabrėžti romantikos pustonius. Tuose pačiuose laiškuose labai daug istorinių detalių, buities, žmogiškų rūpesčių, bėdų, išgyvenimų, o tuo pačiu – džiaugsmų, kūrybinių ieškojimų, subtilaus humoro. Norisi iš naujo išgirsti ar atrasti būtent tokias vietas, kurios visų pirma parodo Čiurlionio bei jo mylimosios žmogiškumą. Parodyti, kiek jie turėjo išgyventi, kad taptų tuo, kuo yra laikomi dabar. Šios ištraukos tarsi leidžia pamatyti mylimuosius, kiek kitoje šviesoje bei pritraukti jų asmenybes prie šių dienų, kur paprastumas ir žmogiškumas tokie reikalingi. Mes tikrai turime, ko iš jų pasimokyti.“
Renginio režisierė Livija, pažymi ir reiškia didelę padėką, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojai, lituanistei Nidai Gaidauskienei, kuri atrado ir padėjo gauti leidimus naudoti archyvinius failus, vienas jų – pagrindinis trumpo metro filmo „Uosto g. 4” herojus – Čiurlionio ranka rašyto laiško bei voko originalai. Taip pat dėkojama Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvui už suteiktas teises naudoti archyvinę medžiagą filmui. Tokiu būdu filmo žiūrovai turės galimybę pamatyti autentišką Čiurlionio raštą bei voką, kuriame lenkų kalba švelniais plunksnos mostais suraitytas mylimosios Sofijos vardas ir adresas.
Virtualaus renginio „Laiškai į Uosto gatvę“ premjerą jau šį trečiadienį, gegužės 26 d. 18 val., kviečiame stebėti M. K. Čiurlionio namų Vilniuje ir M. K. Čiurlionio kelio Facebook paskyrose.
Organizatoriai:
Lietuvos muziejų asociacija
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Šis renginys – tai nacionalinio kultūros kelio „M. K. Čiurlionio kelias“ specialiojo projekto – kultūrinės topografijos savaitės „Čiurlionio Lietuva“ programos dalis. M. K. Čiurlionio kelio operatorius Lietuvos muziejų asociacija. Lietuvos muziejų asociacijos veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Mūsų veiklą taip pat galite sekti / Connect with us::
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
„Čiurlionio Lietuva“ savaitės priešvakaris: prof. V. Landsbergis ir R. Zubovas
