M. K. Čiurlionio muzika ir paveikslai dažnai gimdavo pačiu netikėčiausiu būdu. Ne vienam šeimos nariui yra tekę matyti kūrybos impulsų apimtą kompozitorių ir gimstančius nerimastingoje sieloje paveikslų eskizus ar muzikinius kūrinius.
„Su muzika Čiurlionis buvo tiek susigyvenęs, kad ji būdavo reikalinga jam kiekviename žingsnyje. Iš draugų pasakojimų ir šiaip pažinojusių jį žmonių atrodo, kad nė vienas jų tarpe esančių muzikų tiek neskambindavo, kiek Čiurlionis. Jis dažnai, nutraukęs kalbą, atsisėsdavo prie fortepijono ir, lyg nerasdamas žodžių, toliau tęsdavo savo mintis pačiomis betarpiškiausiomis muzikinėmis frazėmis. <...> Savo muzikinius kūrinius rašydavo dažniausiai be fortepijono. Vyresnioji sesuo pasakodavo, kad ir jaunystės metais dažnai jo dirbtuvėje Druskininkuose kiaurą naktį žibėdavo lempa. O rytą išėjęs iš savo studijos, jis pribėgęs prie fortepijono - paskambindavo ką parašęs. <...> atsitikdavo, kad pašnekesio metu čiumpa popieriaus gabalėlį ar užrašų knygutę ir, ant kelių ar kitur pasidėjęs, užbrėžia savo paveikslui eskizą, kurį paskui nuėjęs į studiją, padidina.“
⦿ ⦿ ⦿
M. K. Čiurlionis‘ music and paintings were often born in a most unexpected way. Many members of his family have had an opportunity to see the composer full of creative impulses, as well as sketches of paintings or musical works born inside his restless soul.
Excerpt from Jadvyga Čiurlionytė‘s book "Memories of M. K. Čiurlionis" (Kaunas, 1994):
"Čiurlionis was so cohesive with music that he needed it every step of the way. From the stories of his friends and, generally, people who knew him, it seems that none of the musicians among them played music as much as Čiurlionis did. He often, after interrupting his speech, sat down at the piano and, as if finding no words, continued his thoughts with the most immediate musical phrases. <...> He usually wrote his musical works without a piano. His older sister said that during the years of her youth, a lamp often shone in his workshop in Druskininkai throughout the night. And when he left his studio in the morning, he would run to the piano and play that which he had written. <...> it happened that during a conversation, he would grab a piece of paper or a notebook and, having placed it onto his lap or elsewhere, would draw a sketch for his painting, which he then went to his studio to enlarge."
Mūsų veiklą taip pat galite sekti / Connect with us:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
MKČ Kaleidoskopas | Mažos mėlynos gėlytės
MKČ Kaleidoskopas | Apie senąją liepą Čiurlionių kieme
MKČ Kaleidoskopas | Apie pačių sugalvotus žaidimus
MKČkaleidoskopas | Kur Vilniuje susikirsdavo P. Vileišio ir M. K. Čiurlionio keliai?
MKČ Kaleidoskopas | Toliau kuriame M. K. Čiurlionio asmenybės paveikslą
MKČ Kaleidoskopas | Apie vieną aktyviausių moterų judėjimo dalyvių Feliciją Bortkevičienę
Pristatome laidų ciklą „M. K. Čiurlionio etiudai su pianistu Roku Zubovu“
MKČ Kaleidoskopas | Apie mūsų baltiškuosius kaimynus
ČNaujienlaiškis | Žvilgsnis į tolį
MKČ Kaleidoskopas | Tai Čiurlionis
Čiurlionio namai pradeda šešiolikos savaičių kaleidoskopą
