Rugsėjo 24-oji diena šiemet buvo ypatinga - M. K Čiurlionio 145 - ųjų gimimo metinių proga Vilniuje, Lietuvos Nacionalinėje Filharmonijoje, koncertavo tarptautinį pripažinimą pelnęs norvegų pianistas Håvardas Gimse.

Britų naujienų portalas independent.co.uk po H. Gimse, vieno iš ryškiausių šių dienų pianistų, koncerto prestižinėje Londono ,,Wigmore Hall” salėje rašė, jog ,,retai išgirsime pianistą, grojantį taip be pastangų, kaip Håvardas Gimse. Grojimas, regis, jam paklūsta natūraliai ir jis gali pilnai pasinerti į save”. To nebuvo galima nepastebėti ir koncerto Vilniuje metu. H. Gimse žavėjo publiką ne tik nepriekaištinga technika ir virtuoziškumu, o taip pat ir išskirtine, kruopščiai nugludinta kūrinių interpretacija, emocionalumu, muzikinių charakteristikų subtilumu ir ypatingu kūrinio laiko valdymu.

Rečitalio programoje - M. K. Čiurlionio kūriniai

Koncerto programoje skambėjo plati ir intriguojanti skandinaviškos muzikos paletė: buvo pristatyti norvegų pianisto ir kompozitoriaus Edvardo Griego kūriniai, kuriuose ryškūs liaudies muzikos akcentai subtiliai dera su Norvegijos gamtos grožio poetizavimo išraiška, suomių nacionalinio kompozitoriaus Skandinavijos šalių simfoninės muzikos kūrėjo Jano Sibelius miniatiūros, atskleidžiančios jo fortepijoninės muzikos simbolizmo ir impresionizmo savybes, o taip dvidešimtojo amžiaus norvegų kompozitoriaus, kuris tarpkario metais buvo ypatingai pamėgtas Europoje, tačiau netapo žvaigžde savo tėvynėje, Geirro Tveitto kūriniai, pagrįsti Hardangeno regiono liaudies muzika. Svarbią vietą H. Gimse rečitalio programoje užėmė lietuvių profesionaliosios muzikos pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai. Interpretuodamas 1901 metais lietuvių kompozitoriaus sukurtus peizažinio pobūdžio opusus, H. Gimse ypač jautriai atskleidė stilistinius ir emocinius Čiurlionio muzikos saitus su šiaurės šalių kompozitorių muzika. Po koncerto pianistas prisipažino, kad Čiurlionio muzika jam naujas atradimas, kad kelis lietuvių genijaus kūrinius jau spėjo koncertuose pristatyti ir Norvegijoje, kur šie susilaukė labai šilto klausytojų įvertinimo. 

Tokia Čiurlionio muzikos sklaida - svarbus žingsnis mūsų genijaus vardo pripažinimo tarptautinėje arenoje link. Kaip teigia Čiurlionio namų Vilniuje vadovas, Čiurlionio kūrybą pastaruosius trisdešimt metų aktyviai pasaulyje garsinantis pianistas Rokas Zubovas, ,,Čiurlionio kūryba taps visuotinai pripažinta pasaulinės kultūros vertybe tik tuomet, kai tokio kalibro užsienio šalių pianistai kaip Håvardas Gimse įtrauks jo kūrinius į savo koncertinį repertuarą, kai pasaulio orkestrai grieš jo simfoninę muziką, kai užsienio šalių dailėtyrininkai ir muzikologai jo kūrybos tyrimams skirs mokslinius darbus.”

H. Gimse 1995 m. baigęs fortepijono studijas pas Hansą Leygrafą, įgijęs diplomą „Hochschule der Künste Berlin“, jis tęsė studijas pas čekų kilmės norvegų profesorių Jiri Hlinką. 1987 m. H. Gimse yra apdovanotas 1-ąja premija „Jugend Musiziert“ konkurse ir pelnęs prestižiškiausius apdovanojimus Norvegijoje bei Skandinavijoje, įskaitant 1995 m. Steinway premiją, 1996 m. Grieg premiją, Norvegijos kritikų prizą už visų Bethoveno violončelės sonatų su Truls Mørk pasirodymus Bergeno tarptautiniame festivalyje 2011 m. Gausioje pianisto diskografijoje vyrauja Skandinavijos muzika - tai ir visa J. Sibelijaus fortepijoninė muzika įrašyta Naxos plokštelių kompanijai, E. Griego ir G. Tveiggo fortepijoninė ir kamerinė muzika, koncertai fortepijonui su orktestru. O tai pat ir Europos kompozitorių visų amžių aukso fondas: Poulenco, Prokofievo, Bertoko, Schuberto, Haydno, Mozarto, Beethoveno koncertai, kameriniai kūriniai ir fortepijoninė muzika. 

Koncerto organizatoriai: Lietuvos Nacionalinė Filharmonija bendradarbiaujant su Tytuvėnų festivaliu ir M. K. Čiurlionio namais Vilniuje

Koncerto rėmėjas: Norvegijos Karalystės ambasada

Informacinis rėmėjai: LRT