#Čiurlionioslepiniai #Ciurlioniui150
M. K. Čiurlionio namai kviečia į ketvirtąjį prof. dr. Naglio Kardelio paskaitų ciklo „Čiurlionio kūrybos slėpiniai“ susitikimą M. K. Čiurlionio namuose 2025 m. vasario 20 d., ketvirtadienį, 19 val. Ketvirtosios paskaitos tema – „Čiurlionio paveikslų kompozicijos savitumas: erdvės ir laiko jungtys“.
„Kiekvieno dailininko ir kompozitoriaus talentą liudija gebėjimas erdvinę ar laikinę kūrinio visumą skaidyti į struktūrines dalis, taip pat ir kurti tokią visumą iš paskirų dalių. Pajėgumą meistriškai jausti kūrinio dalių tarpusavio santykį ir kiekvienos dalies ryšį su visuma – gebėjimą ar meistrystę, šiais laikais vadinamą kompozicijos menu, dar Aristotelis laikė sunkiausiai įgyjamu ir atskleidžiančiu išskirtinį kūrėjo talentą bei meninę brandą.
Kompozicijos svarbą muzikinėje kūryboje rodo jau pats faktas, kad muzikos kūrėją ir vadiname kompozitoriumi – natų komponuotoju, arba sudėliotoju į visumą, bet neretai pamirštame, jog panašiu komponuotoju galėtume vadinti ir dailininką, sudėliojantį paveikslo visumą iš paskirų potėpių ir linijų. Atsižvelgdami į kompozicijos svarbą tiek muzikai, tiek dailei galime teigti, kad savita ir itin meistriška Čiurlionio paveikslų kompozicija kyla ne tik iš menininko gebėjimo spontaniškai jausti dalių ir visumos santykį, bet ir iš jo, kaip talentingo kompozitoriaus, patirties. Čiurlionio paveikslų kompozicija įtraukia erdvinius ir laikinius, statinius ir dinaminius kūrinio elementų ryšius, dėl to šie paveikslai žiūrovui atrodo skambantys taip, tarsi jie būtų ne dailės, o muzikos kūriniai.
Ketvirtojoje Čiurlionio kūrybos slėpiniams skirto ciklo paskaitoje gilinsimės į tai, kaip dailininkas, kuris yra kartu ir kompozitorius, kompozicinėmis priemonėmis suteikia savo paveikslams išskirtinio muzikalumo, šiaip būdingo tik pačiai muzikai. Čiurlionio paveikslus pagrįstai vadiname garsovaizdžiais, kuriuose išradingais kompozicijos metodais pasiekiama garsų ir spalvų sintezė lemia nepakartojamą šių kūrinių nuotaiką, visiškai įtraukiančią jų kontempliuotoją.“ – prof. dr. Naglis Kardelis.
„Čiurlionio kūrybos slėpiniai“ – tai vis nauji mūsų dvasią stiprinantys turtai, nuolat atrandami lietuvių genijaus tapybos ir muzikos gelmėje. Šio ciklo paskaitose sieksime pažvelgti į pasaulį Čiurlionio žvilgsniu, o į slėpiningas Čiurlionio kūrybos gelmes – filosofijos žvilgsniu. Juk ir pati filosofija, kaip teigė graikai, kyla iš nuostabos, o kas autentiškos meninės kūrybos žemėje gali kelti didesnę nuostabą nei tai, ką sukūrė Čiurlionis?” – mintimis apie būsimą ciklą dalijasi prof. dr. Naglis Kardelis.
NAGLIS KARDELIS – VU Filosofijos fakulteto Filosofijos instituto profesorius, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Humanitarinių mokslų daktaras. Mokslinių interesų ir tyrimų sritys – senovės graikų filosofija, senovės graikų literatūra, Viduramžių filosofija, šiuolaikinė kontinentinė filosofija, kalbos filosofija, religijos filosofija, archeologijos filosofija. Pagrindinis dabartinių mokslinių tyrimų laukas – antikinės filosofijos recepcija ir aktualizacija šiuolaikinėje filosofijoje, archeologijos filosofija, Arvydo Šliogerio ir Marijos Gimbutienės mokslinis palikimas.
M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų programa ir svarbiausi renginiai visoje Lietuvoje: www.ciurlioniui150.lt
Mūsų veiklą taip pat galite sekti:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
Trečioji paskaita iš ciklo „Čiurlionio kūrybos slėpiniai“
