M. K. Čiurlionio namai kviečia į trijų knygų pristatymo vakarą „Poetiniai sugrįžimai: Italija–Meksika–Vokietija“, kuris vyks balandžio 3 d., trečiadienį, 18 val.

Vakare dalyvaus poezijos knygų autorės:

➤ Kristina Janušaitė-Valleri (kn. „Phylum“, 2023)
➤ Jolanta Ona Vitkutė (kn. „Kelionių nuojauta“, 2020)
➤ Sandra Petraškaitė-Pabst (kn. „Kiaunės jaukinimas“, 2022)

Vakarą moderuos humanitarinių mokslų daktarė, docentė Žydronė Kolevinskienė.
Muzikuos pianistė Viktorija Brazaitė.

Renginys nemokamas.
Be išankstinės registracijos.
Facebook

Vakaro metu bus galima įsigyti pristatomas knygas su autorių parašais.

Apie knygas:

„Phylum“ (2023)

„Kalboje mes visad esam namie“. Taip prasideda lietuvių poetės K. Janušaitės-Valleri poezijos rinktinė; tai tarsi manifestas, kviečiantis į intymią ir pakeičiančią kelionę, prasidedančią nuo gimtosios kalbos, nuo „logos“ ir atvedančią iki Fondamente Veneziane, Venecijos krantinių, bei į kitą, prisijaukintą kalbą. Tai išgyventa, refleksijomis praturtinta kelionė, suskirstyta į tris skirtingus laikus, tarpusavy susijusius, kurių pavadinimai nušviečia esminius kiekvieno skyriaus aspektus: Exŏdus, Transĭtus, Civĭtas-phylum.

Kelionė, kuri prasideda nuo gimtosios baltų kalbos lopšio ir pasiekia aukštutines Adrijos jūros pakrantes. Dvi jūros, dvi kultūros, vienintelis susitikimas. Intymi patirtis, kuri atsiveria kitiems, tokiu būdu įgaudama universalias, ir kitiems artimas prasmes. Autorė reflektuoja apie tai, kas mus formuoja, transformuoja, apie paveldėtų simbolių galią, apie perkeičiančią galią kalbos, „logos“, kuris nepakeičiamas savęs ir vienas kito pažinimo įrankis, vieta, kur gimsta, auga ir vystosi mintis ir kuri veda link kažko naujo, nebūtinai svetimo. Skaitytojas seka šį judesį, tuo pat metu reflektuodamas savo patirtis.

Kokios mūsų tapatybės ribos sieja mus su iš anksto nustatyta vieta, paveldėta iš protėvių, kokia yra pirmoji riba, kurią reikia įveikti, kad „aš“ taptų autentišku ir unikaliu „Aš“? Įveikimas susijęs su judesiu, visų pirma – vidiniu. Žvilgsnis, kuris nukrypsta anapus, klausa ir burna, kurios minta įvairiais potyriais ir išgyvenimais, tolimais ir skirtingais nuo pradinio judesio. Kalba atspindi daugiakultūriškumą, į dvikalbius tekstus įsiveržia ir trečioji – anglų kalba savo žaismingais garsais ir forma ją seka, dekonstruojama, perkeliant reikšmes, panyrant į kapų tylą ir iš jos pakylant į aukštesnį registrą, antikinį, klasikinių kalbų, o kartu ir nepavaldžių laikui.“ (Literatūros kritikė Marijana Mare Šutić).

„Kelionių nuojauta“ (2020)

„Kai gyveni toli nuo gimtinės, atrodo, jog ieškai namų kiekviename kavos puodelyje, kiekviename rankos prisilietime, skaičiuoji dienas, likusias iki skrydžio į Lietuvą,“- sako knygos autorė Jolanta Ona Vitkutė. Šis jausmas, be abejonės, pažįstamas daugeliui užsienyje gyvenančių tautiečių, todėl „Kelionių nuojauta“ – tarsi tiltas, sujungiantis ir suartinantis lietuvių bendruomenę visame pasaulyje.

„Autorės eilėraščių kalbančioji – jausminga stebėtoja, o drauge ir aktyvi ją supančio vyksmo dalyvė, susiliejanti su aplinka ir stipriai ją išgyvenanti. Trumpi, trapūs, bet erdvūs eilėraščiai – tarsi saviti akimirkų eskizai, aprėpiantys laiko ir erdvės platybes, tyrumą ir erotiką, čia ir ten, žemuogių ir kavos žiedus. Dinamiškuose knygos tekstuose lietuviškas jautrumas, lyrizmas dera su meksikietišku juslingumu – gebėjimu ne tik matyti, bet ir jausti, užuosti, prisiliesti, įvaizdinti kasdienybės fragmentus“. (Literatūros kritikė, poetė ir vertėja Dovilė Kuzminskaitė).

„Kiaunės jaukinimas“ (2022)

Poetės dr. Sandros Petraškaitės-Pabst „eilėraščių rinkinio lyrinė subjektė vaizduojama esanti tarp dviejų kultūrų. Tai atsispindi kalbiniame lygmenyje, vartojant vokiečių kalbos žodžius, ieškant naujų prasmių, ir emociniame, kai prisiminimuose grįžtama į vaikystę, regint tėvus, namus, gamtos paveikslus.

Jautriai fiksuodama įvairiausias detales, derindama konkrečius įvaizdžius su abstrakcijomis, autorė gilinasi į amžinybės paslaptį, susieja ją su paslaptinga gelme. Neatsitiktinai eilėraščių subjektei nuostabą kelia ir poezijos menas, kuris „nugali bet kokį nuotolį.“ (Knygos redaktorius Viktoras Rudžianskas).

„Autorės eilėraščiai nuoširdūs, jausmingi, kamerinio prislopinto skambesio, tarsi artimo žmogaus balsas į širdį, verčiantis prisiminti mūsų jaukų, intymų lietuvišką pasaulį, pajusti jo tylų grožį bei slaptą šventumą… Šiuose eilėraščiuose esminė yra nostalgiška buvusio laiko atminimo ir atsisveikinimo nuotaika, kažkoks skausmingas, bet kartu šviesus susitaikymas su tuo, kas neišvengiama. Mūsų gyvenimas yra neišvengiamas. Neišvengiamai praeinantis, ir tai mes patiriame per savo aplinką, per daiktų kaitą. Apskritai savo eilėraščiuose jūs žiūrite į save, buvusią, iš labai labai toli…“ (Regimantas Tamošaitis).

 

Mūsų veiklą taip pat galite sekti:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis

 

Kiti susiję straipsniai:

Muzikinio projekto „Begaliniai horizontai” premjeros Varėnoje ir Vilniuje

Dialogai su Čiurlioniu: Pianistai Petro Bondaras (Ukraina) ir Kristianas Riisageris (Danija)

„Dialogai su Čiurlioniu“ – bilietai jau prekyboje!

Ketvirtąjį „Dialogų“ sezoną atidarys ukrainiečių pianistas Petro Bondaras