2025 m. kovo 24 d. Vilniaus rotušėje įvyko išskirtinis vakaras skirtas M. K. Čiurlioniui, kurio metu buvo pristatyta 150-osioms jo gimimo metinėms skirtų renginių programa Vilniaus mieste ir premjera „Misterija. Laiškai Devdorakėliui“

M. K. Čiurlionis 1906 metais nusprendė visą savo kūrybą, „visus buvusius ir būsimus darbus“, skirti Lietuvai. Šis apsisprendimas atvedė jį į Vilnių, tapusiu kūrybos lopšiu, kur formavosi jo unikalios vizijos ir galingas Lietuvos vaizdinys, kuris 1918 metais tapo realybe.

Šiemet, minint 150-ąsias didžiojo Lietuvos genijaus gimimo metines, matome, kad jo kūrybos aktualumas ir šiuolaikiškumas išlieka svarbūs ir šiandien, kaip ir praėjusio amžiaus pradžioje. Jo palikimas ir toliau įkvepia bei veda naujas kartas į kūrybos pasaulį. Todėl vėl ir vėl kyla klausimas: „Ar tiki, kad Čiurlioniui 150?“

Renginio svečius pasveikino Vilniaus miesto vicemerė Simona Bieliūnė. Ji pasidžiaugė, kad mieste turėsime itin plačią renginių programą, kurioje bus unikalių pasirodymų. Kvietė mėgautis pasiūlytais renginiais ir susimatyti dar ne viename jų.

Tęsiant programą, įvadą į Čiurlionio kūrybą padarė mokytojas Ričardas Jankauskas savo trumpoje paskaitoje pagrindė prof. Antano Andrijausko tezę kodėl „Čiurlionis yra vienintelis, tikras, kvestionuojamas mūsų tautos genijus“ bei atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į  Čiurlionio kūryboje esančią tautinio atgimimo galią, kurios tikslas pažinti ir išreikšti tai, kas už proto ribų. Čiurlionio vizijos tapo ambicinga programa tiek lietuvių tautai, tiek Lietuvos valstybei.

Publiką pakerėjo pirmą kartą atlikta „Misterija. Laiškai Devdorakėliui“, kurioje susijungė Čiurlionio muzika, dailė ir simbolistiniai eilėraščiai proza. Laiškus skaitė Algirdas Kaušpėdas, o muziką atliko Rokas Zubovas (fortepijonas), Vytautas Labutis (saksofonas) ir Eugenijus Kanevičius (kontrabosas), atskleidę Čiurlionio muzikos naujas interpretacijas.