Iš devynių po visatos platybes skriejančių asteroidų, turinčių lietuvišką pavadinimą, mums mieliausias Čiurlionio asteroidas, o tiksliau – 2420 Čiurlionis. Tai – aštuonių kilometrų skersmens dangaus kūnas, kuris arčiausiai žemės praskrieja toliau nei už 180 milijonų kilometrų, todėl plika akimi nėra įžiūrimas.
Rusų astronomas Nikolaij Černych
Šį dangaus kūną 1975 m. Krymo observatorijoje atrado rusų astronomas Nikolaij Černych, kuriam, kaip manoma, asteroido vaizdas priminė vieną iš Čiurlionio paveikslų. Asteroido orbita praskrieja greta Marso, tad kas žino – gal po kelių kartų, kada Marse apsigyvens žmonės, jie galės plika akimi pamatyti Čiurlionio vardu pavadintą dangaus kūną.
Čiurlionis ir pats nevengė poetiškai pažvelgti į dangaus platybes: „Dangus su salotų spalvos ūkanomis, lyg sidabro voratinkliu ataustas, kur ne kur žvaigždė lyg paklydusi ir pagauta muselė aukso sparneliais plaka, o pačiame vidury voras-mėnulis taip reikšmingai žiūri savo didele akimi, net nemirktelėdamas, ir visa tai vyksta kažkokioj šventoj tylumoj… Tolimesnė kelionė pėsčiom buvo dar gražesnė. Mėnulis nusileido, o visu ryškumu sužėrėjo žvaigždės, stebuklingiausia dangaus dalis: Orijonas, Plejados, Sirijus, t.y. „Kalifornija“, anot Flamarijono. […]“.
Įdomu, kurį Čiurlionio paveikslą astronomui priminė tas naujai atrastas asteroidas?
⦿ ⦿ ⦿
Of the nine asteroids orbiting the Universe that have a Lithuanian name, the one we like the most is the Čiurlionis asteroid, or more precisely, 2420 Čiurlionis. It is a celestial body eight kilometres in diameter, which passes more than 180 million kilometres from Earth and is therefore not visible to the naked eye.
It was discovered in 1975 at the Crimean Observatory by Russian astronomer Nikolai Chernykh, who is believed to have been reminded of one of Čiurlionis‘ paintings by the view of the asteroid.
The asteroid‘s orbit passes close to Mars, so who knows – perhaps a few generations from now, when humans settle on Mars, they will be able to see the celestial body that bears Čiurlionis‘ name with the naked eye.
Čiurlionis himself did not shy away from a poetic look at the vastness of the sky: "The sky with its lettuce-coloured nebulae, like a silver spider‘s web, where a star is beating its golden wings like a lost and caught fly, and in the middle the spider-moon is looking so significantly with its big eye, without even blinking, and all this is happening in a kind of sacred silence... The further journey on foot was even more beautiful. The moon had set, and the stars, the most magical part of the sky, shone out in all their brightness: Orion, the Pleiades, Sirius, i.e. "California", according to Flamarion. [...]".
We wonder which of Čiurlionis‘s paintings the astronomer was reminded of by that newly discovered asteroid?
Mūsų veiklą taip pat galite sekti / Connect with us:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
MKČ Kaleidoskopas | M. K. Čiurlionio vardo viršūnė
MKČ Kaleidoskopas | Vasario 16-ąja, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, lai skamba liaudies dainos
ČNaujienlaiškis | M. K. Čiurlionio kaleidoskopas
MKČ Kaleidoskopas | Nuo lietuvių kalbos pamokų iki meilės istorijos
