MKČ. ALLEGRO. Iš ciklo SONATA VI (Žvaigždžių sonata). 1908 | ALLEGRO. From cycle SONATA VI (Sonata of the Stars)
Tęsiame „Čiurlionio Vilnius istorijas” ir šiandien dalinamės prisiminimais apie Čiurlionio vyrų chorą, apie muziką, kuri žavi, užburia bei kuria įstabiausius gyvus paveikslus mintyse, pasitelkdama choro balsuose slypinčią galią.
M. K. Čiurlionio laiškas Bronislawai Wolman, Vilnius, 1907 gruodžio 16 d.:
„...su choru užsimezgė simpatijos gija – mokau juos muzikos teorijos, o kartu rašau jiems ekspromtu dviejų, trijų balsų dainavimo pratimus, kurie kartais skamba labai gerai, iš čia savo rūšies pasitenkinimas. Tačiau, nežiūrint visko, darbas yra sunkus – keletas gabių, turinčių balsą, o likusieji tai neišpasakytos sąvalkos, be klausos, be balso ir be proto...“
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1908 05 25):
„Puikus Čiurlionio vyrų choras skambėjo kaip kokio milžiniško susivienijimo pranašavimas… iškilo sodžiaus atsiminimai… Vilnoją javų laukai, žydinčios pievos, tamsi miškų siena… Ore vakaro rūkas kyląs… grįžtančių namo iš laukų darbininkų balsai besiskleidžią… Choro balsuose visi tie paveikslai, visi atsiminimai užkerėti. Tik dar su didesniu stiprumu apsireiškia – tikrosios dailės iškelti.
„Lietuva, tu didvyrių žemė!“ Kelk dvasia! Kartok, Čiurlionie, be nustojimo tas dainas ir tuos prakilniuosius himno žodžius. Šiandieną – gal daugiau kaip kuomet – mes pasigendame padrąsinimo!“
//
From M. K. Čiurlionis’ letter to Bronislawa Wolman, Vilnius, 16 December 1907:
”... I have established very warm relationship with the choir – I teach them music theory, and at the same time I write them two-, three-voice singing exercises offhand, which sometimes sound very good, hence it gives me a kind of satisfaction. However, in spite of everything, my work is very difficult – some talented people with a voice, and the rest is a miserable assembly without hearing, without voice and without mind ...”
Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (25 May 1908):
”Čiurlionis’ great men’s choir sounded like a prophecy of a giant unification … arose memories of a dear village… waving fields of wheat, flowering meadows, a dark wall of the forest … raising fog in the evening air … resounding voices of the workers returning from the fields…
All those images, all the memories are bewitched in the voices of the choir. Only with even greater strength they manifest in order to bring out the real art. ”Lithuania, You are the Land of Heroes!” Raise the spirit! Repeat, dear Čiurlionis, without ceasing those songs and those noble words of the anthem. Today – maybe more than ever – we need an encouragement!”
Mūsų veiklą taip pat galite sekti:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
Čiurlionio Vilniaus istorijos | „Ir Vilnius tą naktį buvo lyg gražiausia pasaka“
Čiurlionio Vilniaus istorijos | „Mylėjo Vilnių, jo kreivas gatveles”
Čiurlionio Vilniaus istorijos | „Čiurlionies paveikslai nepaprasti”
