#TaiČiurlionis – Ar žinote, kokį žaidimą, mėgdavo žaisti Čiurlionių šeimos vaikai? Paskaitykite!
„Jo begalinis gerumas svarbią auklėjamą reikšmę. Brolis labai mylėjo vaikus ir labai gerai jų tarpe jausdavosi. Poilsio valandomis sugalvodavo įvairiausių pramogų ir žaidimų, žaidė pats ir pasidarydavo lygus mums – vaikams. Gerai atsimenu jo skambų juoką – ilgą tęsiamą. Jis kažkaip vaikiškai kvatodavo, apsirengęs išvirkščiais kailiniais ir gąsdindamas „meška“ mažylius brolio Povilo vaikus arba bėgdamas su jais aplink darželį lenktynių. Tačiau matydavome jį ir tylų, susimąsčiusį, sėdintį darželio altanoje arba vaikščiojantį darželio takeliu. Matydavome, kaip audros metu, apsigaubęs palerina, užsidėjęs didelę plačiabrylę skrybėlę, išeidavo iš namų, nepaisydamas liūties ar perkūnijos. Matydavome jį vienišą vaikščiojantį po didelį mūsų mišką, klaidžiojantį tarp pušų arba atsigulusį po medžiu, rankas po galva pasidėjusį. Tik niekada nematėme užsirūstinusio ant savųjų, niekad negirdėjome pikto žodžio.“ (J. Čiurlionytė „Atsiminimai apie M.K. Čiurlionį“).
Gal ir jums vaikystėje teko išdykauti žaidžiant pačių sugalvotą žaidimą. Koks jis? Pasidalinkite.
⦿ ⦿ ⦿
#ItIsCiurlionis – Did you know what kind of game the children of the Čiurlionis family liked to play? Read on!
“His infinite kindness had a considerable nurturing significance. My brother loved children very much and felt very good among them. During the leisure hours, he came up with all kinds of entertainment and games, he played by himself and became equal to us children. I remember well his sonorous laughter – a long and lasting one. He somehow childishly roared with laughter, dressed in a fur coat turned inside out and scaring with the "bear" his brother Povilas‘ tiny little children or racing around the garden with them. But we also would see him silent, contemplative, sitting in the garden arbour or walking down the garden path. We‘d see how, during the storm, wrapped in a cape, wearing a large wide-brimmed hat, he would leave the house in spite of rain or thunder. We‘d see him lonely walking through our large forest, wandering among the pines or lying under a tree with his hands under his head. But we have never seen him in wrath towards his people, we‘ve never heard an angry word." (Jadvyga Čiurlionytė "Memories of M.K. Čiurlionis").
Perhaps you, as a child, also happened to mess around playing a game you came up with by yourself. What was it like? Share your story with us.
Mūsų veiklą taip pat galite sekti / Connect with us::
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
MKČ Kaleidoskopas | Toliau kuriame M. K. Čiurlionio asmenybės paveikslą
MKČ Kaleidoskopas | apie nerimastingoje sieloje gimstančius paveikslų eskizus
MKČ Kaleidoskopas | Ar išdrįstumėte mesti sniego gniūžtę į patį kunigaikštį M. Oginskį?
MKČ Kaleidoskopas | Kas gi siejo J. Vileišį ir M. K. Čiurlionį?
Čiurlionio namai pradeda šešiolikos savaičių kaleidoskopą
