Šią savaitę M. K. Čiurlionio namuose kovo 2 d., šeštadienį, baigiasi parodos „Nuostabūs laiškai. M. K. Čiurlionio ir Marianos Veriovkinos korespondencija“ eksponavimo laikas. Šią, kovo 6 d., pakeis M. K. Čiurlionio namų 2020 metais pradėto susitikimų ciklo „Čiurlionio gentis šiandien“ paroda „Angelų vienybė“. Tai Ukrainos dailininkų sąjungos narės Nomedos Čiurlionytės asmeninė reakcija į įvykius jos okupuotoje tėvynėje. Ukrainos kariams paprašius sukurti amuletus, kuriuos jie galėtų nešioti savo apsauginėse liemenėse, menininkė nutapė angelus globėjus, kurie iškeliavo į frontą. Daugiau informacijos apie artėjančią parodą – jau netrukus!
„Nuostabūs laiškai. M. K. Čiurlionio ir Marianos Veriovkinos korespondencija“ – tai unikali galimybė ne tik susipažinti su dviejų menininkų iliustruotais laiškais rašytais artimiesiems, bet ir sužinoti patį laiškų turinį.
Laiškai – tai nuotoliais atskirtų artimų žmonių bendravimo priemonė, kupina jausmų, apmąstymų, pasakojimų. Šiandien ranka rašytus laiškus pakeitė SMS žinutės ir elektroninis paštas, išstūmęs materialių, ilgai išliekančių laiškų kultūrą. Ypatingą vietą pašto korespondencijos istorijoje užima dailininkų laiškai su piešiniais, kurie pasako daugiau, nei žodžiai. Iliustruoti laiškai tampa meno kūriniais, sudarydami atskirą dailės žanrą. Ši paroda pristato Mikalojaus Konstantino Čiurlionio ir Marianos Veriovkinos (Marianne Werefkin) iliustruotus laiškus. Tai savotiškos laiko kapsulės, perkeliančios į XX a. pradžią.
Šilti Čiurlionio laiškai rašyti broliui Povilui 1903–1904 m. iš Varšuvos, kuomet susidomėjęs daile jis įstojo į Varšuvos dailės mokyklą. Rašė apie užduotis, siuntė savo pieštus spalvingus atvirlaiškius, kuriuose atsispindėjo pirmieji jo meniniai bandymai – simbolistinės kompozicijos, vaizduojančios salą, virstančią gyva būtybe, paslaptingus peizažus, varpus, dievybes. Šiuos sumanymus Čiurlionis vėliau išplėtos savo brandžioje kūryboje.
Dailininkė Mariana Veriovkina (1860–1938) augo Vilniuje, Liubline, Vyžuonėlių dvare prie Utenos. Mokėsi Peterburge, nuo 1896 m. gyveno Miunchene, įsiliejo į vokiečių dailės sceną ir tapo viena pirmųjų ekspresionizmo dailininkių Vakaruose. 1909 m. atvykusi į Kauną aplankyti giminaičių, pasitempė kojos raiščius ir turėjo pasilikti ilgam. Iš Kauno siuntė laiškus savo gyvenimo draugui tapytojui Aleksejui Javlenskiui į Miuncheną. Laiškuose rašė apie šį miestą, kupiną žavesio ir baisumo, apie kasdieninius įvykius, savijautą, piktinosi rusų valdininkijos miesčioniškumu. Jos laiškų piešiniuose – Kauno įspūdžiais grįstos paveikslų kompozicijos, pasižyminčios ekspresionizmo stiliumi: Nemuno pakrantės, eisena į bažnyčią, kometos pasirodymas virš miesto ir kt.
M. K. Čiurlionio laiškai saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, o Marianos Veriovkinos laiškai – Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje.
P. S. M. K. Čiurlionis ir Mariana Veriovkina buvo amžininkai, bet nesusitiko, jų keliai nesusikirto. Vienas apie kitą buvo girdėję, o kūrybą pažino iš Sergejaus Makovskio salono parodos Peterburge 1909 m., kurioje abu rodė savo paveikslus.
Parodą kuruoja dailės istorikė dr. Laima Laučkaitė.
Parodos dizainas dr. Akvilė Aglickaitė.
Parodos koordinatorė Milda Pleitaitė.
Rengėjas:
M. K. Čiurlionio namai Vilniuje
Partneriai:
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Mūsų veiklą taip pat galite sekti:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
LRT: Kitokie Čiurlionis ir Veriovkina – pristatomi jų iliustruoti laiškai artimiesiems
ČNaujienlaiškis | Naujas renginių sezonas
Edukacijos kviečiančios keliauti skirtingais Čiurlionių gyvenimo etapai
