„Pavargęs belakstydamas didelio miesto gatvėmis, atsisėdau ant suolelio, pasiuntiniams paskirto. Buvo baisi kaitra; pilkai geltoni namai kaleno dantimis, įvairiaspalvės iškabos ryškiai spindėjo. Kur ne kur stūksojo auksuotas saulėtas bokštas, o žmonės, kaitros nukankinti, ėjo pamažėle, tarsi apsnūdę.“ (Iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Pasakos“). Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, gyvenęs XX a. pradžioje, buvo gamtos vaikas. Jis dievino gimtosios…