Tęsiame trečiadienio tradiciją tapusį M. K. Čiurlionio pažinimą ir šį kartą dalijamės M. K. Čiurlionio namų vadovo, pianisto Roko Zubovo užrašais iš savaitgalį vykusio tarptautinio festivalio „Vocallis“ (Mastrichtas, Nyderlandai) „Čiurlionio savaitgalio“.

Pirmasis akcentas – interviu viename svarbiausių Nyderlandų dienraščių „NRC“, nuoroda – ČIA. Straipsnį parengtą pagal anksčiau minėtą interviu anglų kalba galite skaityti – ČIA.

Antrasis – (2021.10.22) „Čiurlionio savaitgalis“ tarptautiniame festivalyje „Vocallis“ pradėtas koncertu, kuriame Sonata ir Rokas Zubovai (Duo Zubovas) pristatė programą „Čiurlionio pasaulis“ – tai visą Čiurlionio kūrybinį pasaulį apimanti programa, kurioje tematiškai derinama muzika, dailė ir žodžio kūryba.

„Šį kartą koncertas nebuvo iš pačių lengviausių: lėktuvas šiek tiek vėlavo, tada traukiniu važiavome iš Eindhoveno į Mastrichtą, o čia jau laukė festivalio meno vadovas Gert Geluk, su kuriuo susipažinome prieš kelis metus jo viešnagės Lietuvoje metu.

Jo meilė Čiurlionio menui ir buvo ta žiežirba, dėl ko šį savaitgalį visas Limburgo regionas Olandijoje nusispalvino Čiurlionio kūrybos spalvomis.

70 minučių programą publika klausė labai įdėmiai. Kad programa patiko ir buvo suprasta, galėjom suprasti iš gausiai po koncerto pirktų Čiurlionio chorinės, simfoninės ir fortepijoninės muzikos kompaktinių plokštelių ir iš klausytojų noro bendrauti, kalbėtis, užduoti papildomus klausimus, dalintis savo mintimis ir pastebėjimais.“ - kelionės įspūdžiais dalijasi Rokas Zubovas.

Trečiasis – (2021.10.23) Šeštadienį Mastrichto kino teatre „Lumiere“ buvo parodyta romantinė drama „Laiškai Sofijai“. Prieš pradedant filmo peržiūrą, susirinkusiems žiūrovams Rokas Zubovas pristatė filmo kūrimo aplinkybes. Pasidalijo įdomia istorija apie režisierių britą Robert Mullan Kaune dėstantį psichologiją ir susižavintį Čiurlioniu bei operatorių Odd Geir iš Norvegijos, kuris su didele meile įsitraukė, rodos, tik į mums svarbaus istorinio pasakojimo kūrimą.

„Šiek tiek pakalbėjau ir apie istorinį Čiurlionio gyvenimo kontekstą. Po filmo žiūrovai kalbėjo, apie filmo dramatiškumą, ir kokie jie buvo sujaudinti, ir kaip stipriai juos palietė Čiurlionio likimas, ir visos Lietuvos istoriniai įvykiai. Važiuojant su Gert Geluk į sekantį koncertą, jis ir jo žmona dar ilgai mašinoje tylėjo, ir tai veikiausiai buvo pats stipriausias filmo įspūdžio atspindys...“ – Rokas Zubovas.

Ketvirtasis – (2021.10.23) M. K. Čiurlionio liaudies dainos „Beauštanti aušrelė“ atlikimas Belgijos Lanaken miestelio bažnyčioje-muziejuje. Atliko vokalinis ansamblis „Lingua e Musica“, dirigentas Patrick Vaessens.

„Po filmo pristatymo ir peržiūros skubiai pervažiavome į Belgiją, kur jau 16 val. gražiai rudenėjančiame,įspūdingo grožio senovinio Lanaken miestelio bažnyčioje-muziejuje vyko choro muzikos koncertas. Koncertas buvo skirtas Marijos tematikai. Nors maždaug dvidešimties narių vokalinis ansamblis „Lingua e Musica“ yra sudarytas daugiausiai iš mėgėjų, bet nuo pirmųjų garsų sužavėjo balsų derėjimo kokybė, bendras choro skambesys, jo paslankumas ir jautrumas dirigento Patrick Vaessens rankai.

O programa buvo tikrai nemėgėjišką: nuo Goreckio ir Briteno iki Griego, Gjeilo, Helbig ir Erikssono kūrinių. Pats dirigentas ir vedė koncertą. Nesuprantu olandiškai, bet buvo akivaizdu, kad muzikinių kūrinių pristatymai buvo labai svarbūs klausytojams, pilnai užpildžiusiems nedidelę barokinę nuostabios akustikos bažnytėlę. Pristatant Čiurlionio liaudies dainos „Beauštanti aušrelė“ atlikimą, dirigentas iškėlęs rodė įrėmintus Čiurlionio Sonatinio Jūros ciklo paveikslus ir kažką ilgai aiškino... Po koncerto Gert Geluk perteikė, kad buvo kalbėta apie tapybos darbo ir muzikinio kūrinio užbaigimo momentą, kada menininkas ar kompozitorius turi apsispręsti, kad kūrinys jau yra pilnai baigtas. Nors ir ne iki galo suprantu, kas buvo kalbėta, bet turiu pripažinti, kad „Beauštanti aušrelė“, viena pačių intonaciškai sudėtingiausių Čiurlionio liaudies dainų adaptacijų, nuskambėjo nepriekaištingai, buvo dinamikos ir tempo priemonėmis perteiktas ir dainos siužetas, ir pasiekta graži kulminacija.

Taip, kai kurių žodžių iki galo suprasti gal ir nebuvo įmanoma (beje, kaip ir dainuojant lietuviškiems chorams), bet dainininkų emocinis įsitraukimas, pilnas atsidavimas kūriniui stipriai jaudino, o paskui kalbėdamas su dirigentu dar ir sužinojau, kad choras, siekdamas kūrinį atliktai taip, kaip reikia, susirado netoliese gyvenančius lietuvius ir su jais konsultavosi dėl tarimo ir kitų dainos aspektų.

Taip pat dirigentas pasiskundė, kad choras dar neskamba visiškai patenkinamai, nes vos prieš šešias savaites jie pradėjo vėl dirbti po beveik pusantrų metų trukusios karantino pertraukos, todėl dar ne iki galo programa susigulėjusi. Žemai lenkiu galvą prieš tokius „mėgėjus“, kuriuos reiktų vadinti tikraisiais muzikos mylėtojais. Kaip būtų gražu matyti ir Lietuvos mažuosiuose miesteliuose gyvuojančius tokio lygio „choriukus“. – Rokas Zubovas

Ketvirtasis – (2021.10.23) sopranas Daphne Ramakers ir tenoras Pascal Pittie dainų vakare „Inferno d‘amore“ atliko M. K. Čiurlionio „Mikit lankos“.

„Po choro koncerto vėl mašina parvažiavome į Olandiją, kur, kaip ir penktadienį, Beek miestelio teatre „Asta“ 20 val. vyko dviejų dainininkų – soprano Daphne Ramakers ir tenoro Pascal Pittie dainų vakaras „Inferno d‘amore“.

Koncerto tematika, vėl spėju iš atliktų dainų – dviejų žmonių santykių raida. Koncertą, labai teatrališkai sujungdamas numerius, vedė profesionalus aktorius (iš kitų klausytojų supratau, kad tai pakankamai žinomas Olandijos televizijos personažas). Minimali scenografija, šiek tiek judėjimo ir dainų rečitalis tapo pilnavertišku teatriniu spektakliu. Dainininkai – puikūs kamerinės muzikos interpretatoriai, džiugino labai kultivuotais, išlavintais balsais, galinčiais atlikti labai įvairią stilistiškai muziką ir nepaprastai gerai susiliejantys duetuose. Tai ypač pakerėjo pirmos dalies kulminacijoje – Briteno „Abraomas ir Izaokas“.

Bet taip pat buvo nepaprastai svarbu ir antroje dalyje, kur vienu iš lyrinių akcentų nuskambėjo M. K. Čiurlionio „Mikit lankos“. Manau, šis Čiurlionio vokalinis duetas buvo pirmą kartą pristatytas tokiame svariame tarptautiniame renginyje, atliekamas užsienio atlikėjų. O ir atlikta lopšinė buvo su pilnu profesiniu atsidavimu ir meile, džiugino idealiai sustatyta kūrinio logika su labai aiškiu emociniu-dramatiniu vystymu. Ir Čiurlioniui, ir visai programai labai padėjo tai, kad akompanavo vakare operos teatro dirigentas Enrico Delamboye. Antros dalies pabaigoje duetas tiesiog žėrėjo atlikdamas valiūkišką L. Bernsteino ciklą „I hate music“ ir hipnotizuojančiuosius savo subtilumu R. Schumanno vokalinius duetus.

Po koncerto, bendraujant su atlikėjais ir dėkojant dainininkams bei pianistui už tokį širdingą Čiurlionio muzikos pristatymą, buvau paklaustas, gal yra daugiau šio puikaus kompozitoriaus dainų – mielai padainuotų. O Daphne patikino, kad „Mikit lankos“ tikrai taps jų repertuaro dalimi: ji ypač pagražins Kalėdinius koncertus dėl savo ramaus sūpuojamo pojūčio... Tokie atradimai.“ – Rokas Zubovas.

Penktasis – (2021.10.24) Voerendaalyje pirmą kartą suskamba M. K. Čiurlionio liaudies dainelės „Kas bus, Močiute, kas bus“ adaptacija gitarai ir balsui.

„Sekmadienio Vocallis festivalio programa prasidėjo Voerendaalyje 11 valandą. Čia tenoro Peter Gijsbertsen ir gitaristo Stefan Gerristsen koncerte „The Big Charriot“ ir vėl buvo atrasta vietos mažam Čiurlionio muzikos akcentui. Gert Geluk jau vasaros pradžioje paprašė manęs sugalvoti ką nors gitarai ir balsui iš Čiurlionio.

Nežinantiems, atskleisiu paslaptį – gitarai Čiurlionis neparašė nieko, o balsui – vien tik chorinė muzika ir jau prieš tai koncerte nuskambėjusi daina „Mikit lankos“. Rimtai sukau galvą, kaip čia pasielgus.

Dabar noriu padėkoti Chris Reubens, kuris susidomėjo mintimi pritaikyti gitarai, kurį nors Čiurlionio kūrinį (tuo metu balso galimybę buvau padėjęs giliai į stalčių...), ir kurį kelis kartus vis trukdydavau kviesdamas susitikti. Deja, per visą vasarą taip ir neradome bendros dienos, kada galėtumėme „susibėgti“, bet Chris mielai man komentuodavo jau rudeniop mano paties pradėtus daryti keistus Čiurlionio kūrinių eskizus gitarai (paprastai tai būdavo gana trumpi komentarai: „žymiai per aukštai“; „nesugrojama“; „čia reiktų dviejų gitarų“ ir panašiai).

Kol vieną dieną staiga šovė į galvą mintis – juk Čiurlionis labai minimalistiškai fortepijonui pritaikė liaudies dainą „Kas bus, Močiute, kas bus...“. Kai nusiunčiau Chris šios dainelės adaptaciją gitarai ir balsui, atsakymas buvo irgi lakoniškas: „šitas sugrojamas“. To užteko. Buvau jau festivalyje labai išties sujaudintas to, kaip ši dainelė nuskambėjo senoje bažnyčioje Limburgo provincijoje, su kokiu artistiniu sąžiningumu ir širdingumu atlikėjai ją priėmė. Ačiū jiems. Gal kas iš Lietuvos dainininkų irgi susidomės.“ – Rokas Zubovas

 

Mūsų veiklą taip pat galite sekti / Connect with us:

Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis

 

Kiti susiję straipsniai:

Antrasis kino vakaras su A. Stoniu: skatins naujai permąstyti savo santykį su pasauliu

ČNaujienlaiškis | kinas, muzika, dailė – tai kaip antroji oda

ČNaujienlaiškis | Rudens sezonas M. K. Čiurlionio namuose