Kultūrologė, filosofė, muzikė, visuomeninė veikėja Daiva Tamošaitytė kalbasi su Čiurlionio namų choro vadovu Mantvydu Drūlia.
Kada ir kokiomis aplinkybėmis įkūrėte Čiurlionio namų chorą?
Čiurlionio namų choro įkūrimo data galima laikyti 2018 m. gruodžio 6 d., kada įvyko pirmasis mūsų koncertas. Kita vertus, man artimesnė data yra pirmosios repeticijos – rugsėjo 27 d., kuri beveik sutampa su Čiurlionio gimtadieniu rugsėjo 22 d. Kartu su Roku Zubovu galvojome, kad būtų simboliška būtent Čiurlionio gimtadienio proga įkurti chorą, tai beveik ir pavyko. Choro idėja kilo tuomet, kada supratau, jog man yra artima lietuvių chorinė muzika. Natūraliai panorau ją atlikti, populiarinti, todėl nusprendžiau pabandyti suburti kolektyvą. Kol kas būrimasis vis dar vyksta, nes mūsų tikslas – stabili kamerinio choro sudėtis. Per pastaruosius gyvavimo metus išsikristalizavo pagrindinė choro idėja puoselėti būtent M. K. Čiurlionio kūrybą. Taigi M. K. Čiurlionis tapo mūsų repertuaro pagrindu, sykiu neprarandant ryšio ir su kita, platesne chorinio repertuaro dalimi.
Kokius uždavinius sau keliate kaip meno vadovas?
Kaip meno vadovui man svarbu sukurti gerą darbo atmosferą, kad žmonės užsiimdami tokia veikla pirmiausia jaustų malonumą. Chore turi būti smagu dainuoti, bendrauti su kitais choristais. Taip pat siekiu profesionalumo ir to reikalauju iš choristų. Nors mes mėgėjai, tačiau esame jauni ir norime mokytis naujų dalykų, todėl tobulėjimas mus motyvuoja eiti pirmyn. Stengiuosi atsižvelgti į šią sąlygą parinkdamas repertuarą, repeticijos vedimo būdą, prasidainavimą, kurdamas pasirodymų idėjas.
Kuo Čiurlionio dainos aktualios šiandien?
K. Čiurlionio dainos kaip ir kiekvienas tikro meno kūrinys žadina tam tikrus jausmus, priverčia susimąstyti apie tam tikras moralės normas, apie žmogiškąsias vertybes. Dainų tekstai – šimtamečio senumo, tačiau muzikoje užkoduotos emocijos yra amžinos, todėl būdingos ir šiuolaikiniam žmogui. Tik nuo atlikėjo meistriškumo bei žiūrovo empatijos priklauso, ar jis sugebės jas priimti. Net ir analizuojant tekstus, kuriuose, atrodo, užfiksuoti nebeegzistuojantys dalykai, galima geriau suprasti dabartį, kurioje gyvename, ją tinkamai įvertinti ir branginti.
Kokie jūsų koncertų maršrutai, kūrybiniai planai?
Esame aplankę nemažai vietų Lietuvoje, kurios vienaip ar kitaip yra susijusios su M. K. Čiurlioniu. Tai ir Druskininkai, ir Senoji Varėna, ir Plungė, ir Rietavas, ir Kaunas, ir, žinoma, Vilnius. Nuo susikūrimo turėjome ne vieną progą pagilinti savo žinias apie Čiurlionio kūrybą, gyvenimą. Šią „čiurlioniškąją“ liniją planuojame tęsti toliau, ir ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, nes, kaip žinia, Čiurlionis per savo gyvenimą yra pabuvojęs ne vienoje Vakarų bei Rytų Europos valstybėje. Kitų kūrybinių planų kol kas atskleisti negaliu, tačiau galėčiau anonsuoti pirmąjį choro gimtadienį, kuris yra planuojamas vėlgi gruodžio 6 d., penktadienį. Jo metu bus galima iš arčiau susipažinti su choro kasdienybe ir su kiekvienu choristu atskirai bei išgirsti, manyčiau, tikrai nestandartinį koncertą, bent jau tokį planuojame.
Pilną straipsnį galite skaityti www.pasauliolietuvis.lt
Apie galimybę prisijunti prie Čiurlionio namų choro galite skaityti ČIA.