#TaiČiurlionis

Kokį paveikslą kuria tavo vaizduotė išgirdusi M.K. Čiurlionio vardą?

Išgirdę pažįstamo žmogaus vardą mes nesusimąstydami mintyse sukuriame jo portretą. Skaitydami knygas nutapome vaizduotėje sutiktų personažų paveikslus, ne prastesnius nei juos įsivaizdavo kurdamas rašytojas.

O štai kaip savo vyriausiąjį brolį apibūdina sugrįžusi į vaikystę Jadvyga Čiurlionytė, knygoje „Atsiminimai apie M. K. Čiurlionį“ (Kaunas, 1994).

„Mūsų brolis buvo vidutinio ūgio, stipraus sudėjimo. Plaukai tankūs, papurę, ne per daug šviesūs, auksinio atspalvio, dailiai puošė jo galvą. Jo akys buvo pilkai žalsvos, išraiškingos, žvilgsnis tiesus, gilus ir reikšmingas. Antakiai gana tankūs ir šiek tiek pasidavę į priekį. Kakta aukšta ir, kaip aš brolį atsimenu, per vidurį tarp akių, perskirta dviem vertikaliom raukšlėm; jos kartais būdavo visai nepastebimo, o kartais darydavosi gilesnės. <...> Pagal to meto paprotį  brolis augino ūsus – jie buvo gelsvi ir gana reti. Judesiai energingi, eisena tvirta ir grakšti. Brolis turėjo plačias, visada šiltas, švelnias, bet nervingas rankas. <...> Konstantinas turėjo lygų, švelnų ir gana stiprų balsą. Dainuodamas su broliais liaudies dainas – vesdavo pirmu balsu. Kalba jo buvo paprasta, bet raiški ir vaizdinga. Kalbėjo negreitai. Buvo gyvas, atviras, nuoširdus ir mėgo dalintis įspūdžiais. Todėl turėjo daug nuoširdžių draugų, kurie jį laikė autoritetu, nors jis pats niekad to nesiekė.“

Po šių žodžių kiekvienas iš Jūsų išvydote portretą šiek tiek savaip, bet visi jie – Čiurlionio. Būtent tokį – skubantį į choro repeticiją menininką – Jūs būtumėte išvydę siauroje Vilniaus senamiesčio gatvelėje prieš daugiau nei šimtą metų.

Rašydama šią knygą J. Čiurlionytė mintimis grįžta į tas dienas, kai ji buvo maža mergaitė, į tuos vakarus, kai Kastukas skambindavo pirmuosius savo kūrinius, į tas popietes, kai broliai ir seserys žaisdavo savo sugalvotus žaidimus. Šios knygos dėka galime pabūti Čiurlionių šeimoje ir kartu pažinti Čiurlionį tokį – koks jis buvo savo šeimos nariams.

Taigi, norime pakviesti šeimas ir jaunuosius mūsų puslapio lankytojus ne tik plačiau susipažinti su M. K. Čiurlionio vaikyste, kuri jautriai ir šiltai aprašoma sesers Jadvygos Čiurlionytės atsiminimų knygoje „Atsiminimai apie M.K. Čiurlionį“, bet ir įsitraukti į Čiurlionio portreto kūrybą.

⦿ ⦿ ⦿

What picture does your imagination create after hearing M.K. Čiurlionis' name?

When we hear the name of a familiar person, we create a portrait of him without thinking. While reading a book, we paint portraits in our imagination of characters from the book not much inferior to what the writer imagined when creating them.

And this is how Jadvyga Čiurlionytė, who in her imagintion returned to her childhood years, describes her older brother in the book "Memories of M. K. Čiurlionis" (Kaunas, 1994).

"Our brother was of medium height, strongly build. His hair was dense, fluffy, not too light, golden in color, beautifully adorning his head. His eyes were grey-green, expressive, his gaze straight, deep and meaningful. The eyebrows were quite dense and slightly forward. The forehead was high and, as I remember him, divided by two vertical wrinkles in the middle; sometimes they were completely invisible, and the other times more prominent. <...> According to the custom of the time, the brother grew a moustache - it was yellowish and quite sparse. His movements were energetic, the gait firm and graceful. Brother had wide, always warm and gentle, but nervous hands. <...> Konstantinas had a smooth, gentle, and quite strong voice. When singing folk songs with his brothers, he always led the first voice. His speech was simple but expressive and picturesque. He did not talk quickly. He was lively, open, sincere and loved to share his impressions. That's why he had a lot of sincere friends who considered him an authority, even though he himself never aspired that."

After reading these words, each of you saw the portrait a little differently, but every portrait was Čiurlionis. This is exactly what you would have seen - an artist rushing to a choir rehearsal - in the narrow street of Vilnius Old Town more than a hundred years ago.

While writing her book, J. Čiurlionytė returned back in her thoughts to the days when she was a little girl, to the evenings when Kastukas played his first compositions on the piano, to the afternoons when her brothers and sisters played together their invented games. Thanks to this book, we can visit the Čiurlionis family and get to know Čiurlionis as he was in the eyes of his family members.

Thus, we invite families and young visitors to our page not only to get acquainted with M. K. Čiurlionis' childhood, which is so sensitively and warmly described in the book of memoirs of sister Jadvyga Čiurlionytė "Memoirs about M.K. Čiurlionis", but also to get involved in the creation of Čiurlionis' portrait.

 

Mūsų veiklą taip pat galite sekti / Connect with us::

Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis

 

Kiti susiję straipsniai:

MKČ Kaleidoskopas | Vasario 16-ąja, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, lai skamba liaudies dainos

MKČ Kaleidoskopas | Nuo lietuvių kalbos pamokų iki meilės istorijos

MKČ kaleidoskopas | Čiurlionis pasaulyje

Čiurlionio namai pradeda šešiolikos savaičių kaleidoskopą

ČNaujienlaiškis | Atrask Čiurlionį naujai