Tęsiasi M. K. Čiurlionio 140-ajam jubiliejui skirti renginiai. M. K. Čiurlionio namai drauge su Vilniaus rotuše lapkričio 6 dieną, penktadienį, 18 val., puikios akustikos rotušės salėje pristatys išskirtinį koncertą „Skambantys Čiurlionio paveikslai“. Programoje skambės šiandienos kompozitorių kūriniai, įkvėpti Čiurlionio paveikslų.
Nuo pat pirmųjų Mikalojaus Konstantino Čiurlionio meno vertinimų, ne tik žiūrovus, klausytojus ir menotyrininkus, bet taip pat ir įvairiausius kūrėjus intrigavo klausimas apie kūrėjo muzikos ir dailės ryšius. Prieš dešimt metų rengtoje Lietuvos kompozitorių apklausoje buvo suskaičiuota virš aštuoniasdešimties muzikos kūrinių - nuo fortepijoninių miniatiūrų iki didelių simfoninių opusų – sukurtų tiesioginėje Čiurlionio kūrybos įtakoje. Didesnė šių kūrinių dalis – tai vienokios ar kitokios Čiurlionio paveikslų muzikinės interpretacijos.
Čiurlionis jau senai nėra vien Lietuvos kultūros lauko kūrėjas. Jau 1930 metais didysis prancūzų rašytojas Romenas Rolland'as laiške Čiurlionio našlei Sofijai rašė: „Man sunku apsakyti, kaip mane sujaudino šis išties užburiantis menas, praturtinantis ne tik tapybą, bet ir žmogaus vaizduotę polifoniškumu (tos fugos ir kontrapunktai) ir muzikiniu ritmu. Man net sunku įsivaizduoti, kaip šie pranašingi atradimai būtų išvystyti didesniame mastelyje ar monumentaliose freskose! Tai ištisas dvasios kontinentas ir Čiurlionis yra šio žemyno „atradėjas“ Kristupas Kolumbas.“
Po Antrojo pasaulinio karo pagrindiniu Čiurlionio meno skleidėju pasaulyje tapo estų meno istorikas Rannittas, įvairiuose forumuose kėlęs Čiurlinio meno istorinės reikšmės klausimus.
Susidomėjimas Čiurlionio menu neblėsta iš šiandienos kūrėjų pasaulyje. Izraelio kompozitorius Uri Breneris taip atsimena savo pirmuosius susitikimus su Čiurlionio darbais: „Mano susižavėjimas Čiurlioniu prasidėjo, kada pirmą kartą apsilankiau jo galerijoje Kaune, kur vasaros atostogų metu lankydavausi pas savo dėdę. Aš buvau taip užvaldytas jo muzikos ir dailės sintezės (tuo metu ir pats šiek tiek piešiau...), kad leisdavau ištisas dienas priešais Čiurlionio paveikslus, stengdamasis ištirti kiekvieną jų detalę... beveik galėjau girdėti muziką, sklindančią iš jų, ypač iš „muzikinių“. Tad iš karto pradėjau rašyti kelias sonatas. Nepaprastai žavingas procesas kurti muziką, matant jos vizualinę išraišką, tai visiškai unikalus patyrimas. Sudariau tada sau sąrašą kūrinių, kuriuos turėsiu sukurti pagal tai, ką girdėjau stovėdamas galerijoje prieš Čiurlionio paveikslus. Sąrašas buvo ilgas. Iki šiol tik dalį jo įgyvendinau...“
Rotušėje lapkričio 6 dieną pirmą kartą Lietuvoje bus atlikti žydų tautybės kompozitoriaus Uri Brenerio kūriniai „Rex“ ir „Auka“ drauge su Čiurlionio paveikslų, pagal kuriuos jie sukurti, projekcijomis. Taip pat koncerte skambės ir trijų Lietuvos autorių – Vytauto Barkausko, Anatolijaus Šenderovo ir Mindaugo Urbaičio kūriniai, įkvėpti Čiurlionio paveikslų ir eskizų, drauge su atitinkančiais Čiurlionio paveikslais.
Vakaro programą atliks festivalio „Nepaklusniųjų žemė“ muzikantai: Rasa Vosyliūtė, smuikas, Linas Valickas, smuikas, Edvinas Kaziukaitis, altas, Mindaugas Bačkus, violončelė, Rimvydas Savickas, klarnetas, Sonata Zubovienė, fortepijonas, Rokas Zubovas, fortepijonas.
Šis nemokamas renginys – tai dar viena Čiurlionio metų dovana, kurią vilniečiams teikia Čiurlionio namai.
M. K. Čiurlionio namų informacija
