M. K. Čiurlionio namų karuselė atsigręžia į Vilniuje M. K. Čiurlionį supusius žmones, bendradarbius ir bendražygius, drauge žadinusius lietuvybę pačioje XX a. aušroje. Savo vilniškius pažįstamus, kiekvieną trumpai charakterizavęs, menininkas šitaip apibendrino laiške savo Varšuvos laikų mokinei Halinai Wolman „tai ir visi tie, su kuriais gyvenu, vad. veikiantieji asmenys komedijoje ar dramoje, kurioje turiu gyvai dalyvauti.“
Sofijos kambarėlis, kuriame vyko pamokos. Uosto gatvė 4, dabar Pamėnkalnio gatvė.
Svarbiausias susitikimas Vilniuje Čiurlioniui neabejotinai buvo rašytoja Sofija Kymantaitė, su kuria toliau gyvenimo keliu ėjo drauge: „Panelė Kymantaitė, labai graži, šiek tiek panaši į Tave, bet jau turi devyniolika metų. Pabaigė Krokuvoje aukštuosius Baraneckio kursus, dirba „Vilties“ redakcijoj ir puikiai kalba lietuviškai. Nenori man duoti pamokų, bet tai nieko.“
Tačiau būtent nuo lietuvių kalbos pamokų ir prasidėjo Mikalojaus Konstantino ir Sofijos meilės istorija – „Pamokos. Mano mažame kambarėlyje Uosto g. 4 nr. su langu į palėpę, virš kurios įstiklintas stogas teįleisdavo balkšvą šviesą, ir tik vakare ta gūžtelė tebūdavo jauki. Žiemos vakaras, žibalinė lempa – ant stalo Kriaušaičio gramatika, Juškos dainos, Rėza, „Žiupsnelis“. Pamokos, šiandie pasakyčiau, be jokios sistemos. Ne pamokos, o kažkokia improvizacija. <...> Kai žmonėms yra tiek daug pasakyti, sunku verstis tąja kalba, kurios vieno iš jų išteklius gal tik pora šimtų žodžių.“ – po daugelio metų prisimins Sofija.
„Laiškai Sofijai“, 1973, Vilnius
Šiandien, artėjant įsimylėjėlių dienai, dalinamės kreipiniais, kuriais savo laiškuose į Sofiją kreipiasi Mikalojus Konstantinas:
Zose, mano vienintele Zosele
Zose, Zose mano vienintele
Motule mano ir vaikeli mieliausias
Ak tu mažule mano
Zo manoji
Ak tu Siluete širdingiausias mano
Tu šviesi saulute mano, vienintelė graži užtekanti
Zosele, auksine, šviesi, manoji!
Motule mano širdingoji
Mažulyte mano
Tu žvaigžde mano nuostabioji
Mano tu pasakiškoji visata
Mano Tu Vienintele!
Tu mažoji mano gėlelė
Tu mano pavasario saule!
Zosele, Vienintele, Vienintele, Vienturte, Šviesioji, Auksine, Stebuklingoji, Nuostabioji, Mieliausioji, Širdingoji mano
Tu esi mano atgimimas ir stebuklingiausias mano Žmogus.
Zosyt, mano Tu Žydrasis Paukšti!
Zosele, mažute Žmona mano
Šviesioji Sužadėtine mano, Žmona mieliausioji, širdingoji, tikroji.
„Kastukas stipriai glaudžia ir myluoja Tave, bučiuoja stebuklingas Tavo žvaigždes ir yra labai laimingas ir ilgisi.“ – Tavo Kastukas („Laiškai Sofijai“, 1973, Vilnius).
⦿ ⦿ ⦿
The carousel of Čiurlionis House turns to the people, collaborators and comrades, who surrounded M. K. Čiurlionis in Vilnius, and who together toiled for the Lithuanian cause at the dawn of the 20th century. In a letter to Halina Wolman, his former pupil and young friend from Warsaw time, the artist gave each of his acquaintances a brief characterisation, summarising at the end “so these are the so-called actors in a comedy or drama in which I have to participate here.”
Konstantinas ir Sofija, 1908 m.
Undoubtedly, the most important association in Vilnius for Čiurlionis was the writer Sofija Kymantaitė, with whom the artist shared the remainder of his life: “Ms. Kymantaitė, very beautiful, a bit like you, but she is already nineteen years old. She graduated from the Baraniecki Courses in Kraków, works in the editorial office of "Viltis" and is fluent in Lithuanian. She doesn’t want to give me lessons, but that’s fine.”
Nevertheless, it was at the Lithuanian language lessons that the love story of Mikalojus Konstantinas and Sofija began. “Lessons. In my small room at Uosto str. No. 4. With a window facing the attic, above which the skylight let in whitish light. Only in the evening was that little room cosy. Winter evening, kerosene lamp and Kriaušaitis’ grammar, Juška's songs, Rėza, "Žiupsnelis" on the table. Lessons, I would say today, without any system. Not lessons, but some kind of improvisation ... When people have so much to express, it is difficult to stay in a language resources of which for one of them are merely a couple hundred words”, Sofija will recall many years later.
Today, as St. Valentine’s Day approaches, we share with you the salutations Mikalojus Konstantinas used in his letters to Sofija:
Zose, My Only Zosele
Dear Mother, My Sweetest Child
Oh, You Little One
Oh, You Silhouette My Most Precious
The Shining Sun of Mine, the Only Beautiful Arising
Zosele, Golden, Bright, Mine!
My Dearest Mother Tender-Hearted
My Little One
My Glorious Star
My Fabulous Universe
My Only One!
Little Flower of Mine
Spring Sun of Mine!
Zosele, the Only, the Only, Lucent, Golden, Magical, Amazing, Sweetest, Heartfelt
You are My Rebirth and My Most Miraculous Creature
Zosyt, Blue Bird of Mine!
Zosele, My Little Wife
My Shining Bride, Dearest Wife, Truest.
"Kastukas presses you to his bosom and caresses you, kisses your magical stars and is very happy and misses you" – Your Kastukas (“Letters to Sofija”, 1973, Vilnius).
Mūsų veiklą taip pat galite sekti / Connect with us:
Facebook | Instragram | Youtube | ČNaujienlaiškis
Kiti susiję straipsniai:
MKČ Kaleidoskopas | M. K. Čiurlionio vardo viršūnė
MKČ Kaleidoskopas | Apie vieną aktyviausių moterų judėjimo dalyvių Feliciją Bortkevičienę
MKČ Kaleidoskopas | Apie mūsų baltiškuosius kaimynus
MKČ Kaleidoskopas | Kas gi siejo J. Vileišį ir M. K. Čiurlionį?
MKČ Kaleidoskopas | Ar išdrįstumėte mesti sniego gniūžtę į patį kunigaikštį M. Oginskį?
MKČ Kaleidoskopas | Vasario 16-ąja, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, lai skamba liaudies dainos
MKČ kaleidoskopas | Čiurlionis pasaulyje
MKČ Kaleidoskopas | Tai Čiurlionis
Suprask Čiurlionį naujai! | Tarptautinė mokslinė konferencija
